Penki šimtai gražių moterų „Yachtklube”

Net neverta abejoti, jog šiais metais „Ore geriausių” rinkimuose „Yachtklubas” garbingai karaliaus kategorijoje „Geriausia vieta būti”. Smiltynės jachtų prieplaukoje įsikūręs baras traukiantiems vasarą link pajūrio tapo labiau nei Palanga motyvuojančiu galutiniu kelionės tikslu. Ir ne tik jiems. Klaipėdos linksmybių mėgėjams pagaliau atsirado vieta, kuri neturi insomnija sergančių kaimynų ir leidžia linksmintis kiek ilgiau nei iki pirmos valandos nakties.

Deja, prabėgus vasarai baigiasi ir linksmybės. Rugsėjo 19 – 20 dienomis “Yachtklube” įvyks sezono uždarymo šventė „Satta Kingsize”, kurioje dalyvaus ne tik visa legendinių Klaipėdos didžėjų komanda „One Ear Stereo”, bet ir Leonas Somovas su Rimeikiu, grupė STIPRIAI KITAIP bei krūva „Yachtklube” vasarą (besi)linksminusių plokštelsukių.

Ta proga vieną tamsų ir vėjuotą ketvirtadienio vakarą nukakau į Kuršių Neriją, kur tarp besiūbuojančių jachtų stiebų ir besilinksminančių šernų jaukiame Smiltynės jachtų uoste paskutines kurorto dienas skaičiuoja atkakliausias „Yachtklubo” okupantas – barzdotų didžėjų madas diktuojantis Žilvinas Noruišis, dar žinomas Mažylio pseudonimu.

Kartu su juo bei dar vienu Žilvino likimo draugu Vytu įsitaisėme ant blankioje šviesoje suminkštėjusių sofų bei šnektelėjome apie iniciatyvinės darbo draugijos „Satta” planus ir norus, planus ir liaudies meną.

Iš pradžių apie nuobodžias beletristikas ir muilo burbulus. Kas pastūmėjo imtis „Yachtklubo” reikalo?
Žilvinas: Noras geriau pasiruošti „Satta Outside” festivaliui. Iš esmės pagrindinė „Satta” idėja – festivalis, o „Yachtklubas” – šalutinis festivalio produktas.

Kas buvo sunkiausia beruošiant būsimo „Yachtklubo” erdves? Ar tie sunkumai tada nenumušė noro imtis šios veiklos?
Ž.: Sunkumai niekada jokio noro nenumuša – kuo aukštesnis kalnas, tuo įdomiau į jį lipti. Šiaip ypatingų problemų nebuvo. O ir niekam nieko nesame įsipareigoję. Turėjome Vilniuje „Satta” barą, kurio dalelę norėjome perkelti ir čionais. Senas noras, kuris labai greitai virto planu.

Kokią „Yachtklubo” viziją turėjote pačioje pradžioje? Ar ji išsipildė?


Ž.: “Yachtklubo” idėja – padaryti gerą tūsą geroje vietoje. Vizija buvo turtingesnė įvykiais, pačiu erdvių planavimo klausimu ir t.t. Tik pritrūko rankų ir laiko. Kol įsigyvenome praėjo mėnuo, po to teko įrenginėti barą, o galų gale atėjo ir laikas festivaliui. Norėjome padaryti daugiau, gal buvome kiek nepasiruošę. Nors iš kitos pusės atrodo padarėme nemažai, nors galėjome ir daugiau.



Sakai pasigedote pagalbos. Niekas nepasisiūlė?


Ž.: Šiuo atveju šiaip daug š. byra iš visų pakampių. Pavyzdžiui, kai darėme „Satta Outside” meninę pusę, turėjome daug projektų. Bet nemažai buvo tokių vidutiniškų. Labai vertinu norą kurti ir daryti, bet tas menas liaudžiai iš liaudies liaudies liaudžiai kartais pasidaro neįdomus. Daug kas siūlosi ką nors padaryti, bet kartais geriau nedaryti nieko, nei daryti kažką ne visai įdomaus.


Vytas: Festivalio idėja vistiek buvo ta, jog ne mes viską darome – o surenkami žmonės, kurie kažką čia kuria. 


Ž.: „Satta Outside” kaip festivalis nieko nekuria. Suteikiama galimybė ateiti kitiems su savo projektais ir kurti. Turėjome keletą idėjų apie kurias kalbėjome pakankamai garsiai. Nors tai ir nebuvo dideli planai, bet tikėjomės susilaukti dėmesio.. Tačiau atsirado įvairių kliūčių, kurios ne visai nuo mūsų priklauso. Nors iš dalies, tarkime, problema gali skendėti ir mumyse. Asmeniškai manau, kad jei kažkam įdomu, tai jis pats ieškos, kur save realizuoti.



Gali įvardinti kliūtis?


Ž.: Pas mus nėra daug žmonių. Nenoriu kelti didelės problematikos, bet faktas kaip blynas, jog čia galėjo būti gerokai daugiau. Yra toks breikpointas kai vieta arba virsta komercine, kuri įsuka karuselę ir tampa prachadnoj dvor arba pagauni tinkamą grūvą. Čia niekada negalėjo būti viečikė su pintais staliukais ir pan. – niekada ji tam ir nebuvo skirta.


Ar dabar, jau pasibaigus sezonui, nesigaili, kad ėmėtės „Yachtklubo”?


Ž.: Visiškai ne.



Dėl ko buvo verta praleisti visą vasarą tarp jachtų stiebų?


Ž.: Dėl tų pačių stiebų, dėl tų žmonių, kuriuos čia sutikome, su kuriais dirbome, dėl žmonių, kurie mus surado, dėl daug geros muzikos, skanaus maisto… Daugelis tų, kurie turėjo progą padirbėti čia, labai vertino šią aplinką ir joje praleistą laiką. 



Dėl ko buvo neverta? Arba kitaip sakant – kas labiausiai čia užkniso?


Ž.: Dėl lochų, kurie daužė langus. Dar dėl tokių, kurie atvažiuoja iš vieno Lietuvos miesto, kuris prasideda raide „k” ir vagia degtinę. Bet ne taip gudriai, kad nieks nepagautų, o taip, kad pagautų. Ir apsimeta, kad miega paskiau… Kažkaip banaliai. Jeigu vogt, tai išmoningai vogt.



“Yachtklube” lankėsi nemažai klaipėdiškių. Kuo jie skiriasi nuo Vilniaus publikos?


Ž.: Klaipėdiškiai nuo vilniečių skiriasi vienu dalyku – kad trijomis valandomis anksčiau pradeda ir baigia tūsinti. Šitą dalyką pastebėjau jau anksčiau.



Kokie planai dėl „Satta” festivalio?


Ž.: Geriau, garsiau, įdomiau. Kad bus – tai faktas. Jau dabar vyksta derybos su grupėmis. Pagrindinis dalykas – padaryti viską dar kokybiškiau nei buvo. Nes daug visokių niuansų, kurie kitiems gal nesimatė, bet mums patiems nepatiko kaip tai darėme. Tačiau galbūt tik dėl to, jog pakankamai savikritiškai į save žiūrime. Tiesiog norisi padaryti geriau. Ar tai įvyks toje pačioje vietoje – nelabai galiu pasakyti. Faktas vienintelis – čia daugiau žmonių nebegali būti, o jų šiais metais apsilankė tarp 2-3 tūkstančių.



Kur „Yachtklubo” kru keliaus žiemoti?


Ž.: Į Vilnių. Ten darysime mūsų „Satta”. Toje pačioje vietoje, tik kukliau, be tūsų, gal kažką ramaus. Dar kažkada spalio viduryje Vilniuje darysime loftadienius, kurie praėjusiais metais gerai prasisuko. Loftadienio idėja – panašiai kaip ir festivalio: veiksmas trunka visą dieną ir tai nėra tik didžėjai. Tad galite pradėti krautis manafkes.



Smėlio į Vilnių parsivešite?


Ž.: Pilnas kišenes. Manau dar byrės iš šiknos kokius tris mėnesius.



O dabar svarbiausias klausimas – ar gyvuos „Yachtklubas” Smiltynėje kitą vasarą?


Ž.: Jei tai priklausytų nuo mūsų – taip. Jei nuo manęs – taip. Po „Yachtklubo” uždarymo čia viskas užsidarys. Savaitgaliais nedirbsime. Nors žiemos sezonu čia kažką tikrai darysime.



Toliau pereisime prie Yachtklubo “iausių”. Įsimintiniausias vakarėlis.


Ž.: Paskutinis Mondayjazz (Yachtjazz). Žaibavo, lijo, visi šoko.



Populiariausias arba “Yachtklubas special” gėrimas.


Ž.: Nežinau, nėra tokio. Gaivius vasarinius kokteilius šiaip labiausiai gėrė.



Didžiausi hitai.

Ž.: Tokių nebuvo. Jei neskaityti to, kad daug lankytojų atrado surfą (surf rock – aut. pastaba), kurį pastoviai zulinom bare.



Įsimintiniausi lankytojai.

Ž.: Įstrigo vienas čiūvakas, kuris prisigėrė, nuėjo į patį tamsiausią baro kampuką ir prisiklojęs užuolaida smigo. Tada jis buvo apsimovęs tokį maikoną, ant kurio parašyta „Never hide”. Ir dar… įstrigo visi penki šimtai gražių moterų, kurios apsilankė mūsų vėjo užeigėlėje šią vasarą… Apsišikt, kaip saldu.



Didžiausia šiknybė „Yachtklube”.


Ž.: Tie daigai, kurie bandė pavogti mūsų vodkę.



Mėgstamiausia „Yachtklubo” frazė.


Ž.: Iš dviejų žodžių: pirma raidė „č” ir dar yra du „ygrikai”. O jei rimtai – tai kreipinys “gyrdi”.



Svarbiausias „Yachtklubo” dėsnis.


Ž.: Pagrindinis dėsnis, kuris yra visų kitų dėsnių pagrindas – tai garsaus rumunų mados diktatoriaus Artistotelio auksinė frazė „Daugiau yra geriau”.



Labiausiai nusipelnęs „Yachtklubo” darbuotojas.


Ž.: Kiekvienas mūsų darbuotojas tiek nusipelnęs, kad nuopelnų sąrašu būtų galima tris kartus dekoruoti Kuršmarių pakrantę. 



Didžiausia „Yachtklubo” nuodėmė.


Vytas: No drinks on the table. Ir persukti stalo futbolo žaidėjus 360 laipsnių.



Dalykas dėl kurio brauksit didžiausią ašarą palikdami „Yachtklubą”.


Ž.: Šitos vietos neįmanoma palikti be kartėlio. Savo magnetizmu ji sukuria tam tikrą aurą, kuri lyg ir tampa tavo dalimi, o tu – jos. Kitaip tariant žmonės čia sukuria bendrą energetinę erdvę, kurioje mes visi kartu harmoningai esame, gyvename, kuriame, geriame, linksminamės… tai yra taip paprasta ir tuo pačiu sudėtinga…
Žinau, ko tikrai nepasigesiu – tai nepririštų trosų, kurie plakasi į jachtų stiebus.