PSYCHO BOUTIQUE & Kafka @ KVDT, gruodžio 3

PSYCHO BOUTIQUE yra visiškai šviežias vardas Lietuvos alternatyvios muzikos scenoje, tačiau po juo slepiasi publikai jau pažįstamas Artūras Bulota ir jo bendražygiai, sausį dar groję kaip SWEETNESS THEORY nariai. Kauniečių kolektyvas išsiskyrė su dviem ankstesniais muzikantais, pasikvietė naują būgnininką ir, pakeitę savo stilistiką nuo emo rock iki post rock, gruodžio 3 d. vėl lipo į sceną

Koncertas vyko ne pagrindinėje, o naujai atidarytoje „Parketinėje“ Kauno valstybinio dramos teatro salėje, kurioje yra apie 150 sėdimų vietų. Šis skaičius pasirodė akivaizdžiai per mažas, tad kiek vėliau atvykę entuziastai turėjo tenkintis koncerto žiūrėjimu stovint ir stebėtis, kaip taip menkai reklamuotas renginys sulaukė tokio ažiotažo. Kita vertus, jau keli metai vienose ar kitose laikinosios sostinės grupėse muzikavę Artūras, Laimis, Gabrielius ir Tomas yra subūrę savo klausytojų ratą, kurie ir sudarė daugumą teatro lankytojų tą vakarą.

Visus juos pirma pasitiko elektronikos avangardistas Karolis Buržinskas, geriau žinomas Kafkos pseudonimu. Pirmojoje koncerto dalyje vyko jo albumo „The Boy‘s Cult“ perklausa. Tai būtų buvę puikus muzikinis fonas šokių aikštelėje, tačiau ne teatro salėje, kur sėdintiems žmonėms tiesiog būtinas vyksmas scenoje. O scenoje buvo tik PSYCHO BOUTIQUE pasirodymui paruošti antikvariniai daiktai ir „Windows Media Player“ vizualiacijas primenančios vaizdo projekcijos. Nepaisydamas nieko, Kafka išsirengė iki pusės ir įjungė savo chillout/minimal kūrybą. Idealus skambesys atsipalaidavimui, tačiau kartais pernelyg monotoniškas ir pernelyg panašus į tai, ką mes jau girdėjome ankstesniajame šio atlikėjo projekte „Jupiter Makes Me Scream“.

Nors publika į kūrinius reagavo vangiai, Kafka scenoje susikūrė savo atskirą pasaulį. Kiekvieną kompoziciją jis pristatė narkomano, sektanto, ar kokio nors kito „visuomenės atstumtojo“ monologus primenančia kalbos maniera. Skambant muzikai atlikėjas nesitraukė nuo scenos, bet vienas šoko ir kitaip rodė tikėjimą savo kūryba. Daugeliui toks elgesys pasirodė keistas ir nebūtinai gerąja prasme. Tačiau nesutikti su mintimi, kad Kafka yra fenomenali asmenybė Lietuvos pogrindinėje scenoje, taip pat vargu ar kas galėjo drįsti.

Baigęs savo pasirodymą ir šiltai atsisveikinęs su žiūrovais Kafka užleido sceną vakaro kaltininkams. Pasipuošę XVIII a. Prancūzijos karalių rūbus primenančiais kostiumais, PSYCHO BOUTIQUE vaikinai pradėjo savo koncertą. Dabartinė grupės sudėtis yra tokia: Artūras groja soline gitara ir įdainuoja vokalines partijas, Laimis, ankstesnėse grupėse mušęs būgnais, šįkart paėmė į rankas bosinę gitarą, multiinstrumentalistas Gabrielius užėmė būgnininko pareigas, o anuomet paskutinysis prie SWEETNESS THEORY prisijungęs Tomas, naujoje grupėje užima sau įprastą poziciją prie kompiuterio – rūpinasi elektriniais garsais.

Logiška būtų klausti, kodėl šie vaikinai, užuot muzikavę po ta pačia SWEETNESS THEORY vėliava, nusprendė vėl pradėti viską iš naujo. Atsakymas, rodos, yra paprastas: PSYCHO BOUTIQUE iš esmės keičia savo muzikinę kryptį. Tai, ką šie muzikantai kuria dabar, yra subtiliau, muzikaliau ir profesionaliau, nei ankstesni emo/pop rock bandymai. PSYCHO BOUTIQUE skambesyje praktiškai nebeliko standartinių dainų konstrukcijų, nebeliko stulpelių ar priedainių. Visa tai pakeitė aukštų gitaros natų virpinimai, energingas būgnų skambesys ir tamsią atmosferą kuriantys elektroniniai garsai. Kauno valstybiniame dramos teatre visa tai buvo sujungta su nuo Kafkos pasirodymo kaip reikiant „patobulėjusioms“ vaizdo projekcijomis ir teatro spektaklio butaforijai tinkamais senoviškomis žvakidėmis, nuotraukomis, veidrodžiu ir kitais atributais.

Muzika, žinoma, vis tiek buvo pirmoje vietoje. Pagrindinis jos bruožas – kontrastingumas. Viso koncerto metu nuotaika nuolat svyravo tarp ramybės ir pamišimo, tarp visiško atsipalaidavimo ir noro šokti pagal energijos kupiną skambesį. Koncerto afišose minimą žodį „kontrastai“ PSYCHO BOUTIQUE pateisino su kaupu. Maža to, tai nebuvo vienas tų pasirodymų, kuriuose grupė atėjo, sugrojo savo repertuarą, ir paliko sceną be didelių emocijų. Žvakės, apšvietimo ir projekcijų kaita, nuolatinis Artūro bendravimas su publika – šie maži dalykai kūrė jaukią atmosferą ir pavertė vakarą mini spektakliu.

Pasirodymo netradiciškumą tiek muzikiniu, tiek vizualiniu požiūriu galima laikyti sėkmingu PSYCHO BOUTIQUE pasirinkimu. Tačiau pirmasis koncertas atskleidė ir grupės minusus, kurie, kaip bebūtų paradoksalu, susiję su tuo pačiu grupės iniciatoriumi Artūru Bulota. Jo balsas dažnai būdavo per silpnas ir ištirpdavo instrumentų skambesyje. Aišku, post rock‘e vokalas dažnai atlieka tik pagalbinį vaidmenį, tačiau užtenka prisiminti šio stiliaus grandus SIGUR ROS, kad didžiulė specifinio vokalo įtaka bendram grupės skambesiui taptų aiški.

Be to, dėl PSYCHO BOUTIQUE postrokiškumo taip pat galima pasiginčyti: dalis kūrinių skambėjo tarsi iš senojo SWEETNESS THEORY repertuaro, kuriam savoka post rock buvo svetima.

Kita vertus, jau po debiutinio koncerto tikėtis nepriekaištingo rezultato yra mažų mažiausiai naivu. Tai, ką PSYCHO BOUTIQUE parodė gruodžio 3-iąją vietomis skamba net gi per daug gerai. Tad dabar norisi tik vieno: kad jie gyvuotų. Tai, žinant vaikinų praeitį nėra lengvas uždavinys. Pvz. Artūras su Laimiu, pradėję muzikuoti dar mokykloje, jau spėjo sėkmingai įkurti ir dar sėkmingiau numarinti jau tris grupes (ONE OFF, ANN VOICES ir SWEETNESS THEORY). Tegul PSYCHO BOUTIQUE nebūna ketvirtoji. Juk gal vieną dieną jie taps Lietuvos EXPLOSIONS IN THE SKY? Kodėl gi ne.