Distemper: pozityvios armijos generolai

Sovietų Sąjungoje atsiradus galimybei laisviau reikšti savo mintis, keletas paauglių sugalvojo tapti roko muzikantais. 1989-aisiais jiems atrodė didelė sėkmė pagroti savo draugams ir susilaukti didesnio merginų dėmesio nei jų bendraamžiai. Po 20 metų jų „sėkmės“ suvokimas pasikeitė, tačiau jie vis dar scenoje.

Šiandien Maskvos grupė Distemper vadinami viena „krūčiausių“ Rusijos ska-punk grupių. Tai nėra kažkas ypatingo, nes suskaičiuoti rimtesnes ska-punk grupes šioje milžiniškoje šalyje užtektų dviejų rankų pirštų. Didesnę pagarbą kelia tai, jog „maskoliai“ sugebėjo prasimušti į šio stiliaus sceną Europoje, kur ska-punk groja kas antrame Vokietijos ir kas trečiame Anglijos miestelyje. Ir tai padarė dainuodami tik rusiškai. Prieš kelis metus gerai žinomame Potsdamo (Vokietija) festivalyje maskviečiai grojo su ska stiliaus legendomis a.a. Desmond DEKKER ir Derrick MORGAN. Dar „kiečiau“ yra tai, jog Distemper jau du dešimtmečius yra nepriklausomas kolektyvas, nešokinėjantis pagal prodiuserių ir leidybinių kompanijų dūdelę.

Pradėję nuo gana primityvaus hardcore/punk, „distemper’iai“ vėliau ryžtingai pasuko link ska-punk klimato. Trečiame jų albume Gorod galima išgirsti būtent šią stilių kaitą, kuri dar labiau išryškėjo, kai prie grupės prisijungė pučiamieji. Na, o vėliau jau sekė karjera, kurios tie patys paaugliai net neįsivaizdavo: daugiau 10 albumų, kai kurie jų išleisti ne tik Rusijoje, bet ir Europoje, daugiausia Vokietijoje, koncertiniai turai, festivaliai, gerbėjų klubai ir visi kiti pripažintos roko grupės atributai.

Kaip sako patys muzikantai, jie ir toliau koncertuose verbuoja pasaulinių „pozityvių pajėgų“ narius – besidžiaugiančius gyvenimu ir laimingus žmones. Jau dabar po savo vėliava surinkę daugybę „žmonių su pliuso ženklu“, muzikantai nesiruošia sustoti. Galutinis šios armijos tikslas – pozityvi revoliucija. Kažkas panašaus gali įvykti jau vasario 20 dieną, kai Distemper skleidžiamą energiją bandys atlaikyti „Havana Social“ klubo sienos Vilniuje.

Ore.lt persimetė keliais žodžiais su grupės būgnininku Bajumi.

Koks buvo politinis-socialinis kontekstas 1989-aisiais, kai pradėjot groti?



Nuo pat grojimo pradžios norėjome priešpastatyti savo veiklą taip vadinamam „savokui“. „Savokas“ apima viską, kas vyko to laiko socialiniame ir politiniame gyvenime. „Geležinė uždanga“ ir visa kita. Nenorėjome būti normalūs ir todėl kūrėme savo normas. Siekėme pasirinkimo ir gyvenimo būdo laisvės. Žinoma, toks gyvenimo būdas paliko pėdsaką muzikoje ir tekstuose.



O kokia buvo pagrindinė tų laikų paauglių, t.y. jūsų, svajonė?



Pagrindinė mūsų rato paauglių, metalo ir pankroko fanų, svajonė buvo tapti roko žvaigždėmis ir groti mėgstamą muziką. Be to, norėjosi gauti daugiau informacijos apie Vakarų grupes ir, žinoma, daugiau naujų albumų – tuomet nebuvo interneto ir tai iš tikrųjų buvo svajonės lygyje. O dar norėjosi duoti į snukį visiems „marozams“ Žemėje.



Istorija byloja, kad pradėjote kaip „sunkūs paaugliai“ ir jus prižiūrėjo pedagogas-milicininkas – iš tikrųjų buvote tokie pašėlę?



Taip! Linksminomės kaip tik galėjome ir dažniausiai mūsų išdaigos nesutapdavo su tų laikų moralinėmis normomis. Tai atrodė kieta ir demonstratyviai kūrėm sunkių paauglių įvaizdį. Pedagogas greičiausiai buvo tik dėl akių, kaip ir viskas tuo laiku, o ne tikrai kontrolei. Niekas ir nebūtų leidęs savęs kontroliuoti.



Spitfire buvo pirma ska-punk grupė iš Rusijos, kurią išgirdau rinkinyje „United Colors of Ska“. Nustebino “ska-punk made in Russia”. Kokie jūsų santykiai su kolegom iš šiaurės sostinės?



Draugaujam ir bendraujam. Paskutiniu metu net pavyksta kartu pagroti ir Maskvoje, ir Piteryje. Pakviečiame vaikinus į savo koncertus Europoje, jei jie būna kažkur netoliese.



Beje, Spitfire jau grojo pas mus, o jūs beveik per 20 metų taip ir neaplankėt Vilniaus, nors apkeliavot beveik visą Europą. Kodėl taip išėjo?



Na, tai jau jūsų koncertų organizatorių neapsižiūrėjimas. Mes visada esam formoj ir būtume jau seniausiai atvažiavę, tačiau vis nesulaukėm kvietimo.



Girdėjote ką nors apie Pabaltijo šalių ska-punk sceną: grupes, koncertus, šio stiliaus gerbėjus?



Gerai žinome grupę dr.Green iš Vilniaus. Susipažinome, kai vaikinai grojo Maskvoje, ir labai nustebome, kad jie atvažiavo savu mikroautobusu. Tai europietiškas koncertinių turų variantas ir Rusijoje, be Distemper ir Spitfire, nėra NĖ VIENOS nepriklausomos grupės, kurį sektų šiuo pavyzdžiu. Turint omenyje Baltijos šalių ir Europos artumą, esu įsitikinęs, nepriklausoma scena jūsų šalyje vystosi neblogiau nei Vakaruose.



Kai matau albumų apipavidalinimą bei klausausi Dsitemper muzikos, mintyse sukasi dvi grupės: Leningrad (ypač anksčiau) ir Mighty Mighty Bosstones (šiandieninis jūsų „languotas“ stilius). Ką manote apie šiuos atlikėjus?



Nemėgstu Leningrad, o po koncertų Europoje mano nuomonė apie juos dar blogesnė. Tai muzika negalvojančiai masei (aut. past. – rusiškai tai vadinama labai tinkamu žodžiu „bydlo“) su ryškiu estradinio popso prieskoniu. Trumpiau – visiškas šūdas. O kalbant apie bostoniečius – tai viena mylimiausių grupių ir labai gaila, kad jie išsiskirstė.



Kartą pasakėt, kad ska-punk’e matote „būtent tą pranešimą, kuris reikalingas šiuolaikiniam mąstančiam jaunimui“. Koks tai pranešimas?



Galingas pozityvus smūgis kasdieniškumui su socialinio-politinio išprusimo elementais. Ne atvirai buka pramoginė muzika, o ska-punk, kaip gyvenimo būdo su visais niuansais, propaganda.



Jei ne muzika, ką tuomet veiktumėte?



Dykinėtume, ištisas dienas gulėtume lovoje ir žiūrėtume kino filmus bei koncertus. Galbūt retkarčiais ir į juos išsiruoštume.



Ar turite kokių nors ritualų prieš koncertus, be taurelės konjako,žinoma?



Na ne, jokių ypatingų ritualų neturime.



Kokių grupių patartumėte paklausyti žmogui, nieko nežinančiam apie ska-punk?



Distemper, Kemuri, Mad Caddies, Mighty Mighty Bosstones. O toliau jau rinktis tarp tų, kurių stilius pasirodys artimesnis.



Koks būtų idealus finalinis Distemper koncertas?



Na, bet kuris Distemper koncertas tiktų. Vienodai grojame ir didžiausiuose festivaliuose, pvz. „Našestvije“ ar „Force Attack“, ir mažuose klubuose. Tuo profesionalai skiriasi nuo naujokų. Be to, jau nė vienas ir net dešimtys koncertų nesugebės paveikti to stiliaus, kuris formavosi dešimtmečiais. Negalvojame apie tokius dalykus ir kitiems nepatariame. Geriausia, kai tai įvyksta spontaniškai.

- Ačiū!

Ačiū jums. Iki greito susitikimo!

Internete:
www.distemper.ru
www.myspace.com/distempermoscow