Vasario pabaigoje intelektualios šokių muzikos kūrėjas ir atlikėjas bei naktinio gyvenimo prodiuseris Vidmantas „Vidis“ Čepkauskas pristatė savo naują idėją, kuri jau dabar kalba ne blizgučiais, o muzika, kuri patinka patiems kūrėjams. Paprašėme plačiau pristatyti Silence Music ir papasakoti apie šio reikalo planus, žygius bei užmojus.
Visų pirma sveikiname „Ore Geriausių 2008“ rinkimuose sulaukus pelnyto pripažinimo su singlu I’ll Be Gone (feat. Mario Basanov ir Jazzu), kuris mūsu skaitytojų išrinktas kaip „Kūrinys labiausiai atspindėjęs 2008-uosius“.
Ačiū ačiū ačiū! Tikrai labai džiugu, labai malonu! Bet kam, užsiimančiam kūrybine veikla, dėmesys ir įvertinimas yra vienas svarbiausių dalykų.
Pašnekėkime apie tavo naują sumanymą. Silence – tai tyla, o muzika – garsas. Iš kur tokie kontrastai ir ką jie reiškia?
Man patinka pavadinimai, kurie turi platų prasminį lauką, kurie palieka erdvės interpretacijoms.
Tyla yra kažkas labai gryno, nes ji reiškia, kad nėra triukšmo, nėra trukdžių. Kai kas nors daroma tyliai, tai dažniausiai siejama su koncentracija ir konfidencialumu. Be to, tyla buvo ir yra viena esminių ne tik muzikos, bet ir bendrai meno temų pastarąjį šimtmetį. John Cage, Zen, antimenas, tylos ribas tiriantys moksliniai eksperimentai, muzikos ribas nagrinėjančios meninės teorijos, minimalizmas ir dar daug daug kitų dalykų…
Egzistuoja ir labai praktiškas paaiškinimas: gimė muzikinis vaikas Who’s Shot the Silence?!, kuris privertė sukurti jam namus.
Kuo konkrečiai užsiims Silence Music?
Labai tradiciškai žiūrint į leidybinės kompanijos funkcijas, mano veikla būtų A&R (Artists & Repertoire). Kitaip sakant, muzikinis turinys ir jo vystymas. Tačiau gyvenime tenka daryti viską. Kad ir važiuoti į kompaktinių plokštelių gamyklą ir aiškintis su technologais, kaip geriausiai padaryti CD tekstą ar kiek dažo dengimo sluoksnių naudoti.
Silence – tai vieno žmogaus projektas ar yra ir daugiau bendraminčių?
Silence yra mano idėja, kurią įgyvendinti padeda kolega Arūnas. Jo kompetencijoje – visi labiau praktiniai viso šito reikalo aspektai. Stengsiuosi, kad „Silence Music“ veiktų šeimos principu ir kad visi kūrėjai ar atlikėjai – kiek ten jų bebūtų – laikui bėgant pradėtų galvoti ir sakyti, jog jie irgi yra „Silence Music“, jog ir jie yra šitas „projektas“.
Muzika ruošiatės leisti tik skaitmeniniu formatu ar turite planų gaminti ir kompaktines plokšteles ar net vinilus?
Startuosime fizine laikmena – riboto tiražo, išskirtinio dizaino ir turinio CD singlu. Tada dar pabandysime atspausti kelias vinilines plokšteles – sau ir draugams. O tada seks skaitmeniniai pardavimai. Norime kurti išskirtinį produktą tiems, kam jo tikrai reikia. Čia gal net tiktų kartais naudojamas „Boutique Label“ apibrėžimas.
Ar laikysitės griežtų žanrų ir stilistikos ribų, kalbančių disko bei house kalbomis, ar vis dėlto vadovausitės atviraširdišku požiūriu bei apsiimsite viskuo, kas krenta į akį?
Vesdamas savo radijo laidą klausytojų tarpe išpopuliarinau tokį apibūdinimą kaip „gilaus skambesio muzika“. Manau, kad toks stilistiškai neįpareigojantis apibrėžimas geriausiai nusako muzikinę Silence politiką.
Ar šio naujo muzikinės veiklos prekės ženklo atsiradimas turi kažką bendro su faktu, jog užsilenkė Mantis Recordings, kurie turėjo išleisti tavo ir M.Basanovo įrašą Test?
Yra tokių povandeninių sąsajų. Nėra ko slėpti: apėmė frustracija, sužinojus, kad praėjus metams nuo kūrinio atsiradimo ir išpopuliarėjimo visame pasaulyje, jo išleidimą teks atidėti dar ilgesniam laikui. Kita vertus, suprantu ir Martiną, nes jis tapo aplinkybių auka – Mantis Records į dugną nutempė bankrutavęs pagrindinis jų distributorius. Bet Test išleidimo kol kas nėra Silence Music planuose. Vis dar tariamės su vienu užsienio leidėju. Kai tik bus kas patvirtinta, iškart paskelbsime.
Jautiesi turįs pakankamai patirties, jėgų bei palaikymo, kad išsilaikyti šios ekonominės giltinės akivaizdoje?
Truputį stebiuosi, kad tiek daug žmonių, sužinoję apie leidybinę veiklą, kalba apie ją visų pirma kaip apie biznį. Juk leidyba, o ypač – nemeinstryminės muzikos, šiandien jau tapo tiesiog savo muzikinės vizijos pateikimo forma, savos auditorijos atradimas ir nuolatinio ryšio palaikymas. Pagrindinis tikslas – išleisti savo ir draugų muziką taip ir tada, kaip nori.
Ar iš tiesų galvojate konkuruoti su realybės šou bei pramogų TV, pasitelkdami intelektualią šokių muziką? Ar tau neatrodo tai kaip kova su vėjo malūnais?
Visų pirma, manau, kad čia naudojama netinkama retorika. Nesiruošiame su niekuo kovoti ir niekad taip nesakėme. Aukštais reitingais papuošti TV šou blizgučiai ir greit sprogstantys pop kultūros muilo burbulai egzistuos visada. Tiesiog matome, kad atėjo laikas, kai Lietuvoje išaugo kritinė masė žmonių neabejingų kiek „kitokiai“ muzikai. Be to, I’ll Be Gone ir panašūs pavyzdžiai rodo, kad teisingai viską padarius iš promo pusės, galima pasiekti net ir pop‘erius galvą sukioti priverčiančių rezultatų.
Kaip įvertintum dabartinę šokių arba intelektualiosios muzikos sceną Lietuvoje? Kiek ją vertina patys klausytojai? Ar pakankamai dėmesio kreipia radijas, oficialioji bei specializuotoji žiniasklaida?
Žvelgiu į viską optimistiškai. Scena atrodo sveikai. Mane labiausiai džiugina įvairovė – turime electro rock, techno, minimal, drum and bass, beats, hip-hop, new disco, house… Žmonės vis daugiau kuria, vis daugiau leidžia, steigia leidybines firmas, daro sėkmingus vakarėlius. Mano nuojauta sako, kad viskas bus gerai, kad mūsų laukia šviesi muzikinė ateitis.
Klausytojai viskuo domisi, tik galėtų pratintis bent kažkiek mokėti už muziką, bet čia jau ir pačių kūrėjų bei leidėjų darbas.
O kalbant apie žiniasklaidą, natūralaus neišsireikalauto dėmesio kartais gal ir trūksta. Kita vertus, gauti to dėmesio – didelė dalis kūrėjo ar atlikėjo kasdieninio darbo. Manau, kad visi kurie pareikalauja, to dėmesio gauna.
Ar bandysite dirbti ne tik socialiniu, bet ir geografiniu muzikines sklaidos požiuriu? Ką manai apie visą ko koncentraciją sostinėje?
Mano radijo laida transliuojama visoje Lietuvoje, aš nuolat groju visoje šalyje, Silence Music leidiniai bus vienodai prieinami visiems gyventojams, nes platinami internetu. O visa ko koncentracija didmiesčiuose, sostinėse, metropoliuose yra civilizacijos vystymosi pasekmė – tai natūralūs žmonių ir energijos koncentracijos centrai. Man tik atrodo, kad žmonėms „ne iš sostinės“ kartais reiktų parodyti šiek tiek daugiau iniciatyvos vietoj skundų, kad „viskas tik sostinėje.“
O galbūt kažkada inicijuosi pamokas vidurinėse mokyklose bei mokinių skatinimo imtis reikalo, kol „medis jaunas“?
Akivaizdu, kad bendram muzikiniam lavinime Lietuvoje – vien didžiulės skylės. Kita vertus, manau, kad mokiniais ir švietimu turėtų būti rūpinamasi valstybiniu lygmeniu. Kam tuos mokesčius mokam, kam tos ministerijos ir ministrai, kam Pedagoginis universitetas? Be to, konkrečiai šokių muzikos istorija gal niekada ir netiks mokykliniams vadovėliams – koks gi mokytojas mizantropiškiausioje Europos šalyje papasakos, o tuo labiau tinkamai, paaugliams apie juodaodžių ir homoseksualų išsilaisvinimą, apie šiuolaikinės visuomenės įtampas ir jų iškrovas, apie hedonizmą, apie visa kita…
Ir paskutinis klausimas: koks pagrindinis trukdis šiais laikais paprastam prodiuseriui arba „namų kūrėjui“ pramušti save ne tiek į žurnalus, diskotekų radijo stočių grojaraščius, kiek apskritai į atitinkamą klausytojų ratą?
Vizijos neturėjimas, išskirtinumo ir užsispyrimo trūkumas. Nes rasti savo auditorija dar niekada nebuvo taip paprasta. Šiandien gali gyventi ir kurti iš Lietuvos savo fanams Japonijoje.
Who’s Shot the Silence?! singlas su Few Nolder, Downtown Party Network ir Mario Basanov & Vidžio remiksais bei vaizdo klipu nuo kovo 7 d. interneto parduotuvėje www.ona.lt
Silence Nights penkiuose Lietuvos miestuose nuo kovo 7 d.:
2009/03/07 Kaunas – „Pop Star Bar“
2009/03/10 Vilnius – „Gravity“
2009/03/21 Klaipėda – „Global“
2009/03/27 Marijampolė – „Lūna“
2009/03/28 Druskininkai – „Dangaus skliautas“
Silence Radio nuo kovo 2 d., kiekvieną pirmadienį, 11 val. vakaro, per ZIP FM:
www.zipfm.lt/laida/silence_radio
Daugiau info:
Kovo 6, 2009 12:05
sudu sudas!!!!!!
Kovo 6, 2009 15:13
Visada maniau, kad Vidis jėga, ypač todėl, kad groja visur nuo Jonavos Test iki Vilniaus Gravity.
Vasario 21, 2012 21:08
freelance writer