Aš noriu Be2gether švęst!

Kai jau atrodė, kad nieko nebus, eteryje pasirodė palapinės, dešrainiai, botai ir kiti festivaliniai atributai, organizatoriai pagaliau atskleidė savo kozirius ir prasidėjo… apkalbos. Vieni skeptiškai vertino parinktus atlikėjus, kiti – skelbė apie „pinigų plovimą“, treti sakė, kad žmonių tikrai nesusirinks, „nes sesija“ ir panašiai. Nors pagrindiniai festivalio globėjai – Vilniaus „nukultūrinimo“ ir lėšų švaistymo meistrai VEKS’as – sukėlė įvairių minčių, „Be2gether“ tapo turbūt vienu sėkmingiausių projektų po jų skėčiu. Lankomumo pesimizmą galutinai išsklaidė kilometrinės automobilių eilės prie festivalio ir bene dvigubai išsiplėtęs kempingas. Nesibaigiantis lietus tik pridėjo adrenalino.

Tiesa, nuotaiką kiek sugadino keistoka organizatorių politika papildomai rinkti pinigus už parkingą ir kempingą. Susimokėjęs Lietuvos ir sunkmečio kontekste nemažą sumą už įėjimą, turėjai primokėti apie trečdalį bilieto sumos – tokie papildomi vidiniai mokesčiai priminė slavišką tradiciją, kur lyg ir užsimoki, bet už įdomiausias vietas reikia primokėti. Nežinau, kas vertė organizatorius pasirinkti tokią tvarką, kuri sudarė kamščius prie įvažiavimo ir kempingo – gal noras susirinkti bent dalį lėšų be popierių. Jei parkingo gyvenimą reguliavo bent 4-5 savanoriai, tai kelių šimtų nekantraujančių eilę prie kempingo bandė atlaikyti vienišas „draugas“. Nors šiaip pastariesiems – pagarba ir padėka – tikiuosi, organizatoriai jais pasirūpino.

Pirmasis koncertas turėjo prasidėti 16h, tačiau tuomet dauguma arba dar stovėjo vienoje ar kitoje eilėje, arba buvo pakeliui, jei pavyko anksčiau atsiprašyti iš darbų. Todėl Jam Jam, K984, TWNKL, Dilated People, Airija, Bedwetters ir kiti atlikėjai grojo negausiai publikai. Lietus prisidėjo prie to, kad dauguma publikos tūsinosi prie palapinių arba automobiliuose. Daug pavydžių žvilgsnių susilaukė atvykusieji kemperiais, kai tuo tarpu kiti keikė savo prekybos centruose pigiai pirktas šūdpalapines.

Kadangi lietus nesiliovė, celofanais ir guma apsiginklavusi publika po truputį išlindo iš „pasyviosios“ zonos į „aktyviąją“. Marijono „Trys milijonai“ klausėsi ir kartu dainavo jau visai padori minia. Mintyse į dabartinį vaizdą įmontavau maždaug 10-ies metų senumo Marijoną su jo džinsuota ir rokeriška Bovy šutve – atrodė geriau.

Kai jau atrodė, kad dydžėjų komandos Baltic Balkan pasirodymas „Havanos“ palapinėje taps puikiu Gogol Bordello pre-party, būtent šiai festivalio daliai dingo elektra. Tamsoje ir lietuje pasiklydusias dūšias prie didžiosios scenos subūrė Gogol Bordello kabaretas – šiemetinio festivalio desertas. Nors palapinių ir automobilių atrodė daugiau nei pernai, minia atrodė mažesnė nei per Groove Armada pernai. Nepaisant to, kad Gogol Bordello yra puikus festivalio pirkinys su ne tik dar galiojančia data, bet ir išlaikęs aktualumą ir šviežumą. Tarsi apgalvotu festivalio promo tapo anksčiau „Kino pavasaryje“ parodyti 2 filmai, susiję su šiais sėbrais.

Kadangi Gogol Bordello prieš tai jau du kartus teko matyti kituose festivaliuose, atsidūriau tikrai karštame nuolat tobulėjančio Golden Parazyth pasirodyme. Pasitelkęs du kolegas, „parazitas“ pradėjo daugiau judėti ir dainuoti. Jo sultingi garsai tampė publiką kaip marionetes. Po jo SEL’as atsuko laiką atgal ir atseikėjo dozę kam romantiškai, kam ironiškai nostalgiškų savo hitų.

Po to kažkas prasuko laiką pirmyn – keli „Jagermeister“ „šūviai“, festivalinis blynas ir sidro pylimas ant galvos, dar alaus alaus, šokiai „Kofeine“ su barmenais ir „Havanoje“ su BangBang djs. Tuo metu netoliese akmenis skaldė ir riebalais taškėsi Roni Size su MC Dynamite. Kam buvo per švelnu, galėjo pereiti pievą ir patekti į radikalo Dr.X-ray valdomą „Tundros“ sceną. Keista, bet atsibudau savo penkių žvaigždučių „viešbutyje“.

Nenuostabu, kad kita diena prasidėjo vėliau nei įprasta ir buvo praleisti dauguma dieninių koncertų. Festivaliai veidai džiugino praėjusios nakties patirtimis. Organizatoriai sako, kad viso susirinko apie 13 tūkstančių žmonių, „ore.lt“ prognozavo apie 10. Bet kuriuo atveju, progresas. Šįkart pasiteisino ir šūkis „atverkime sienas“ – buvo atidarytas specialus LT-BY sienos parėjimo punktas per Peckūnus. Tautų draugystę patvirtino ir beveik kas ketvirtas baltarusis publikoje. Džiugu, kad festivalinė publika vis labiau išprotėjusi – minioje nuolat šmėkščiojo „kreivai“ pasipuošę individai, atsirado būtinas festivalio atributas – ne tik valstybinės (tai jau atgyvenę, bet galim atleist kaimynams, nes jų dvispalvė uždrausta), bet ir chebros vėliavos. Žodžiu, gulėti ant žolės ir stebėti žmones buvo taip pat smagus ir įdomus užsiėmimas. Viso festivalio metu neteko matyti nė vieno konflikto ir net išgirsti pakelto balso. Visi skirtingi – visi lygūs. Nors iš festivalio teritorijos žiūrint į tik išrinktiesiems prieinamą pilį atrodė priešingai.

Išlindus saulei pasirodė, kad urviniam, tfu, festivaliniam žmogui reikia tiek ne daug – kad tik nelytų! Kas ir kaip grojo aprašinėti nėra prasmės, nes kiekvienas mūsų matė savo festivalį – kas pagal programėlėje sužymėtus atlikėjus ir jų pasirodymo laikus, kas – su senais ir naujais pažįstamais kempinge, o kas pasidavė atsitiktinumo srovei. Galiu tik pasakyti, kad G&G Sindikatas (gyvi būgnai ir bosas!) užsuko tokį bytą, kad net patys stebėjosi, baltarusiai Lyapis Trubetskoi subūrė daugiausia savo tautiečių, Polarkreis 18 atlaikė publikos, viso koncerto metu reikalavusios „Allein Allein“, spaudimą ir net parklupdė daugumą ant kelių, Clawfinger visus „paėmė“ nuoširdumu ir senais hitais, jų bosistas nušoko į publiką iš įspūdingo aukščio, o kaip kokie „chemical trio brothers“ atrodę Metal On Metal galutinai įtvirtino pagrindinį festivalio leitmotyvą „Aš nuoliu šventę švęst!“

Paskutinė festivalio diena – melancholija ir liūdesys, nuo įspūdžių braškanti galva, išsiskyrimas, paskutinis bokalas alaus, švarios ir minkštos lovos trauka, pasikeitimas kontaktais, atsisveikinimas. Nežinau, ar organizatoriai sąmoningai Gedulo ir vilties dieną parinko styginių projektą „String Play“ ar taip sutapo, tačiau festivalio pabaigai labai tiko jų atliekami Radiohead, Killers, Nirvana, Metallica ir kitų kūriniai. Festivalio atstovė Greta visiems pažadėjo, kad „Be2gether 2010“ tikrai bus, o kažkas grįžęs namo nesugebėjo užmigti, nes buvo per daug… tylu.

Foto: Laura 100% Angel ir Foto-paštas