Jeigu pirmąkart į festivalį važiuojantis žmogus nuvažiuotų į „Tele2 Baltic Beach Party“ – daugiau į jokio festivalio pusę net žiūrėt nenorėtų. Jeigu galvoji, kad buvai pačiame blogiausiame festivalyje, ir tai nebuvo „Tele2 Baltic Beach Party“ vadinasi, tu dar nežinai kas yra blogiausias festivalis, o jeigu negali pakęsti žydros spalvos, geriau ir nesužinok.
Visgi prieš pora mėnesių mes, pamatę, jog ten gros švedai Mando Diao, nesudvejojome – turime atsidurti ten, nes kas žino, kada vėl atsiras tokia puiki galimybė išgirsti juos. Tiesa pašnekėjus su latviais draugais
Basta, kurie grojo Bang!Bang!’uose kovą ir gegužę, vaikinai juokės ir kaip įmanydami peikė festivalį – pasak jų, tai marozėlių, kurie niekada neišsiblaivo, suvažiavimas. Ir perspėjo, jog galime tikėtis tik blogiausio.
Nuleidę šituos perspėjimus juokais, liepos paskutinįjį savaitgalį pajudėjome Liepojos link. Kelias netolimas, tikrai neprailgo ir štai Bang!Bang!’ai jau Liepojoje! Prie miesto pamatėme vos vieną renginio reklamą, tačiau įvažiavus nuorodų pernelyg ilgai ieškoti neteko – visur buvo pilna žydros spalvos drabužiais, batais, kepurėmis, dažais ir dar
velnias žino kuo pasirėdžiusių žmonių. Greitai radę medijos centrą, patraukėme link festivalio teritorijos. Čia ir prasidėjo visi nesklandumai… Nežinau, ką galvoja festivalio organizatoriai apie tai, tačiau festivalis neturi savo
stovėjimo aikštelės lankytojams. Kai paskambinome į medijos centrą, mums buvo pasakyta, kad stovėjimo aikštelė yra tik muzikantams, o visi kiti mašinas turi palikti kur nors mieste. Ši mintis mūsų tikrai neviliojo, nes aplink kaip zombiai pirmyn atgal vaikščiojo treningais ir auksinėmis grandinėlėmis pasipuošę skusti girti vyrukai. Tačiau kitos išeities nebuvo, todėl netoliese stovėjusi policija turėjo būti lyg garantas, jog nieko blogo turėtų nenutikti.
Įėję į festivalio teritoriją pamatėme tikriausiai vienintelį „Tele2 Baltic Beach Party“ pliusą – scenos ir visi kioskeliai ir t.t. išsidėstę paplūdimyje, tualetus skalauja jūros bangos, o perkaitę dalyviai brenda jūron čia pat.. Tačiau ties tuo festivalio pliusai kaip ir užsibaigia. Vos įėję pastebėjome ilgą eilę prie vienos palapinės – ten festivalio lankytojai turėjo pasikeisti bilietą į apyrankę. Paklausinėjus darbuotojų ir žmonių paaiškėjo, kad žmonės laukia eilėje apyrankės net 3 valandas, o sulaukę savo eilės įeiti į palapinę, dar turi susimokėti papildomai už apyrankę. Na, įdomus organizatorių sprendimas…
Prieš pradedant pasakoti apie muzikinę festivalio dalį, norėčiau paskirti atskirą pastraipą pasakojimui apie kempingą. Vietos ieškoti teko ilgai, o kempingas pasirodė esąs neįtikėtinai mažas – geriausiu atveju ten gali tilpti koks tūkstantis žmonių tik, nors ir tai sunkiai įsivaizduoju. Lankstinuke apie „Baltic Beach Party“ buvo minima, jog festivalį aplanko NET 55 000 žmonių, kas ten rodės nelabai tikėtina, tačiau jeigu ir tai tiesa, kur jiems visiems dėtis, kai kempinge tik tiek vietos, o tualetų per visą kempingą vos septyni, dušas tik vienas…
Na gerai, nesunku būtų užsimerkti prieš visą šitą, bet prieš ten gyvenančią fauną tikrai nelabai pavyktų. Šiaip ne taip radę kur pasistatyti palapines, greitai užsidarėme jose iki vakaro, nes, visų pirma, buvo baisu palikti palapinę, kad nepavogtų joje esančių daiktų ar pačios palapinės, o vaizdelis už plonų palapinės sienų tikrai neprivertė jaustis
saugiau – vaikinai su pamuštomis akimis, degtinė besiliejanti laisviau negu alus ar vanduo… Sunkiai surasi žmogų, kuris pastovėtų neįsikibęs į ką nors, o ir tos trys ar keturios juostelės ant sportinio kostiumo nekėlė pasitikėjimo…
Tai tiek kolkas apie kempingą, svarbiausia dalis – Mando Diao! Pasišlaistę po vieną kitą sceną, kur išvydome ir minias šokančias su DJ Mamania, tiek pustuštę Mario Basanov ir Vidžio palapinę, patraukėme prie pagrindinės scenos. Ten savo pasirodymą baigė latvių muzikantai Dzelzs Vilks, kurie sulaukė daugiau susidomėjimo negu laukiantys pasirodymo Mando Diao – iki pirmos eilės prasibraut buvo galima labai lengvai, be jokių stumdymųsi ir tiesiog einant. Neilgai teko laukti, pasigirdo pirmieji gitarų akordai, ir štai pagrindinė vakaro grupė pradėjo savo pasirodymą… tik kažkaip minioje matėsi vos keli žmonės, kurie išties šėlo.
Mando Diao atliko ne tik naujojo albumo dainas – „Give Me Fire“, „You Got Nothing On Me“, „Gloria“ ar didžiausio dėmesio susilaukusią „Dance With Somebody“, bet ir „Down in the Past“, „God Knows“, bei „Sheepdog“. Pasirodymas buvo išties energingas, vaikinai negailėjo savęs, na o publika… tiesiog stovėjo. Nors Mando Diao publiką ir gyrė, tačiau stebint nuo scenos žiūrovų elgesį, jokio gerumo ten neteko pastebėti.
Kaip ten bebūtų, mums pavyko paimti mažytį interviu iš Mando Diao būgnininko Samuel Giers:
Pirmą kartą koncertuojate Baltijos šalyse. Kaip jums patiko publika?
Samuel: Taip, tai mūsų pirmas kartas čia. Publika buvo išties gera, esame nustebinti.
Ar negalvojate surengti koncertus ir Lietuvoje, bei Estijoje?
S: Taip, išties mes mąstome apie tai ir norėtumėm surengti koncertus- tiek Estijoje, tiek Lietuvoje, apie tai galvojame ir netgi planuojame.
Paskutinis jūsų albumas vadinasi Give Me Fire. Ar tai prašymas suteikti įkvėpimo kūryboje, ar tiesiog aistros trūkumas asmeniniame gyvenime?
S: Na iš tikro, tai abu šie variantai tinka. Kartais, rodos, trūksta įkvėpimo kūryboje, tačiau tiek mūsų asmeniniuose gyvenimuose pritrūksta ugnies, todėl gal ir pavadinome albumą dainos „Give Me Fire“ vardu.
Tai tiek trumpai teko pabendrauti su Samuel Giers, ilgiau kalbėtis neleido netrukus prisistatęs vadybininkas, tačiau tikimės, jog mintys apie koncertą Lietuvoje, nebuvo tiesiog šiaip gražbyliavimas. Na, įspūdžių tai dienai buvo
jau per akis, Kate Ryan klausytis tikrai nesinorėjo, o ir savo tikslą įvykdėme, todėl patraukėme link palapinės. Įžengę į kempingo teritoriją, pamatėme dvi muštynes, kurios kilo kelių minučių bėgyje, todėl greit įsitaisėme palapinėse ir sumigome.Nežinojome kas laukė mūsų už plonų palapinės sienų, tačiau ryte greitai susipakavome daiktus, jau net neviliojo likti čia vakare grojantys Mumiy Troll, ir džiaugėmės ištrūkę iš šito košmaro.
Jeigu galite nevažiuoti į „Baltic Beach Party“ – tai ir nevažiuokit. Pasilikite namuose, ramiai pažiūrėkite televizorių, ramiai ir be baimės miegokite savo lovoje. Na nebent ten gros jūsų iš tiesų labai labai mėgstamas atlikėjas ir jūs norėsite žūtbūt jį išgirsti. Bet tuomet tik nemiegokite kempinge ir nerizikuokite savo turtu ir sveikata.
Tai tiek komplimentų iš mūsų pusės „Baltic Beach Party“.
Komentarai