Tommy Emmanuel antrasis vizitas Vilniuje: pompastiškas, tačiau toks pat intymus

Lygiai prieš metus sostinės reklaminiuose stenduose negausiai išplatinta afiša kvietė į australų kilmės gitaros virtuozo Tommy Emmanuel akustinį vakarą. Tąkart mūsų krašte debiutavusiam visame pasaulyje garsėjančio gitaros galimybių ribos laužytojo vardas daug kam Lietuvoje apskritai buvo naujiena. Tačiau neilgam: po sėkmingo debiuto ir visus lūkesčius viršijusio pirmojo pasirodymo užsitarnauta publikos meilė šįkart, balandžio 11-ąją, antrojo vizito Vilniuje metu, tiesiog liejosi per kraštus įvairiomis išraiškomis. Nors džiaugtis geometriškai padidėjusiu žiniasklaidos atstovų skaičiumi būtų naivu (netrukus suprasite, kodėl), bet gitaros mylėtojų būrelis, turėjęs puikų šansą sudalyvauti bendroje gitaros virtuozo paskaitoje ar tiesiog papuošti savo šešiastyges šio instrumento vardą savotiškai reprezentuojančio maestro autografu, nuteikė mažų mažiausiai optimistiškai.

Valanda prieš pasirodymą, tačiau gyvenimas prie „Utenos“ pramogų arenos jau verda. Skubame į neformalų susitikimą su Tommy. Praėjusį kartą radę vos vieno dienraščio atstovus, šįkart sutinkame maždaug dvi dešimtis nekantriai lūkuriuojančių personų, kurių didžioji dalis – ne žurnalistai, o tiesiog Tommy gerbėjai, ginkluoti tiek fotoaparatais, tiek gitaromis. Tai įprasta tradicija prieš maestro pasirodymus. Per kiek ilgiau nei pusvalandį Tommy spėja ne tik išklausyti gerbėjų kūrinių fragmentus, pasirašyti bene tuziną gitarų, padiskutuoti improvizacijos klausimais, bet ir suremontuoti smulkius instrumentų nesklandumus.

Puikiai nuteikusi renginio pradžia persirita į kitą scenos pusę. Esminis šio vakaro skirtumas nuo praėjusių metų pasirodymo – Tommy didžiulėje scenoje šįkart ne vienas: jam talkina dar keturi kolegos iš Australijos: Robbie, Kevin, Simon, Ashley – Tommy bičiuliai, tačiau šios grupės debiuto senajame žemyne fakto tai nekeičia.

Oficialus koncertinio turo pavadinimas, „Acoustic and Electric“, įgauna prasmę vos tik pasirodymui prasidėjus. Neįprastai tranki vakarą inicijavusi „Classical Gas“ elektro-akustinė aranžuotė apšildo publiką. Nuskamba dar keletas elektrinėmis solo partijomis bei virtuoziškais Tommy ritmais užpildytų kūrinių ir šviesos prigęsta: maestro paliekamas su publika vienas. Panašu, kad dauguma to ir laukė: kūriniai, prieš tai matyti tik mažame „Youtube“ langelyje, atgyja. Čia, jaukiame apšvietime su Tommy ir preciziškai atliekamomis akustinėmis aranžuotėmis. Tai muzika, kurioje nereikia ieškoti kažko pernelyg paslėpto: geriausia ją tiesiog suvartoti ir neklausti savęs apie techninius grojimo aspektus. Kaip bebūtų, iš vienos akustinės gitaros pasipilanti visos roko grupės garsų gama tiesiog pribloškia.
Galima spėti, kad klausytojų apetitas turėjo būti numalšintas. Dviejų su puse valandos aukščiausios kokybės muzikos kokteilis neturėjo palikti alkanų. Neįtikėtini jau į šeštąją dešimtį įkopusio gitaros meistro sugebėjimai užimti publiką be didesnės pertraukos ir vos tik su keletu stiklinių vandens!

Komplimentai ir publikai: ne kiekviename koncerte pasiekiamas toks išsilaisvinimo laipsnis. Bisui iškviestų australų atliktas Chuck Berry „Johnny B. Goode“ buvo puikiausias to įrodymas.

Apibendrinimų kol kas nedarykime: verčiau palaukime, kuo maestro nustebins kitų vizitų metu. Panašu, kad energija daugiau nei trims šimtams pasirodymų per metus tikrai nėra didžiausia Tommy problema. Tegul šis pasirodymas būna įkvėpimas paimti kampe dulkančią gitarą į rankas ar tiesiog apsilankyti artimiausioje instrumentų parduotuvėje. Ačiū Tommy ir kompanionams, te nenutrūksta ši pavasarinių pasirodymų tradicija!

Nuotraukų autorė Mingailė Greičiūtė.