Mūsų pašnekovas Kamilis Urbanovič –sunkiosios muzikos koncertų organizatorius. Naujausias jo sumanymas – dipolyje vyksiantis “November Noises”. Koncertuose Kaune ir Vilniuje pasirodys lenkų grupė Thaw, maišanti industrinį noise su metalu, vietiniai Extravaganza, Hassokk bei Red Water.
Kamilis kartu su su Nekrokatarsis rengia Lietuvos ir užsienio grupių koncertus, kuriuose skamba daugiau, negu tradicinis metalas. Kartu su “Nekrokatarsis” jis jau 4 metus organizuoja festivalį “Armageddon Descends”. Balandį vyksiantis renginys nevengia eksperimentų, elektronikos bei kitų žanrų.
Kamilis sako, kad metalas sustabarėjo, kaip ir jo klausytojai – reikia kažko naujo ir šviežio. Susėdome pašnekėti apie metalą – mažai man pažįstamą žanrą.
Kur užstrigo metalas?
Jis užstrigo savęs konservavime. Tai ypač akivaizdu Lietuvos scenoje – ne tik kas grojama, bet ir ko klausoma. Čia yra mažai metalo grupių, kurios apskritai daro kažką originalaus. Juokinga, kad yra nemažai grupių, gyvenančių praeito dešimtmečio madomis, kurios pasauliniu lygiu atgyvenusios, bet Lietuvoje vis dar įdomios. Tai ypač akivaizdu žiūrint į įvairius seno kirpimo stilius, kurie tebėra garbinami. O su naujų muzikinių bangų grupėmis yra taip, kad jos kopijuoja net ne šiuo metu populiarias grupes, o tas, kurios jau pačios spėjo išsisemti.
Dar vienas dalykas, ką pastebiu daugelyje grupių, tai, kad visi eksperimentai (jei jų yra) užkeliami ant jau esančio rėmo – ta pati struktūra pagražinama sintezatoriumi ir viskas. Kas sako, kad pagrindas turi būti gitara? Kai kurios įdomesnės grupės kartais kaip pagrindinį instrumentą pasirenka sintezatorių, o solo groja naudodami net noise’ą.
Visgi smagu, kad yra tokių žmonių, kaip “Charivari”, kurie atveža kažką įdomaus, kaip Russian Circles. Tačiau, manau, kad netgi nesant didžiuliam susidomėjimui tam tikra grupe, vis tiek verta rengti koncertą vien dėl švietėjiškų paskatų. Dėl to kai su „Nekrokatarsis“ komanda darome „Armageddon Descends“, stengiamės ne tik prisikviesti tam tikro muzikinio judėjimo vėliavnešius, bet ir mažiau žinomus nišinius atlikėjus, kurie nenusileidžia savo muzikos gilumu. Jei nedarysi – niekas ir nesidomės bei nebandys daryti kažko naujo.
Atsiranda labai daug pykstančių, kad “Velnio Akmuo” atsiveža vis mažiau metalo grupių. Ar festivalio „popsėjimas“ yra neišvengiamas ir yra blogai plėstis šia linkme?
Iš vienos pusės yra labai pagirtina, ką festivalio organizatoriai daro – dažniausiai dėl „mažiau metalo“ pyksta seni šašlai, kurie tiesiog nori to paties, kas buvo pirmojo VA metu. Jie patys nesupranta, kad reikia judėti toliau – jie vis dar sėdi toje pačioje vietoje ir bijo naujovių.
Aišku, kartais VA padaro dalykus šiek tiek per saldžiai – galbūt būtų galima pažiūrėti į dalykus giliau, bet pati iniciatyva yra tikrai puiki.
Metalistų, kaip subkultūros, matosi gerokai mažiau – ar tai signalizuoja ir paties žanro paklausos kritimą?
Subkultūros šiais laikais išvis nyksta. Neseniai skaičiau „Vice“ straipsnį, kuriame žurnalistas Londone atsirado emo vakarėlyje – jie vis dar vyksta kažkur undergrounde! Bet šiaip subkultūrų apmažėjimas rodo tai, kad žmonės darosi labiau įvairiapusiški – jie nebežiūri į savo mėgstamą žanrą kaip į religiją ir nebeužsidaro nuo naujovių. Dabar jau lengva įsivaizduoti, kad tas pats žmogus klauso ir metalo, ir džiazo, ir ambient, ir dark techno, kai anksčiau „klausau daug“ reikšdavo visus metalo žanrus ir dark ambient. Aišku įvairiapusiškumas būna ir kitoks – kažkas klauso visko, bet nežino nieko.
Šiuo metu undergrounde populiarūs industrial, noise žanrai. Jūsų iš Lenkijos atvežama grupė Thaw maišo šios muzikos stilistiką su metalu.
Jų įkūrėjas Artur Rumiński, anksčiau daugiausiai grojęs black’ą, kurį laiką gyveno Čikagoje, kur susipažino su industrial scena ir pradėjo eksperimentuoti su sintezatoriais. Grįžęs į Lenkiją nusprendė sujungti naujas žinias su anksčiau grota muzika ir 2010-aisiais pasirodė pirmas grupės demo albumas – gana šiurkštus ir tiesmukiškas įrašas, tačiau lyginant su gyvais pasirodymais jaučiasi sterilumas.
Gyvai grupė labai dinamiška – vokalistas dainuodamas manipuliuoja gitarų garsais, naudodamas didžiulį kiekį gitarinių pedalų, loop’ina, o taip pat papildo garsų įvairovę su “Moog” sintezatoriumi. Gyvų pasirodymų metu Thaw ne tik atlieka pačias dainas, bet ir nebijo daugiau paeksperimentuoti, pažaisti su naujais garsais bei efektais. Su daugeliu grupių gali nuspėti, ką išgirsi jų pasirodyme net praėjus metams nuo paskutinio koncerto, o Thaw kiekvieną kartą skamba šiek tiek kitaip. Būtent to labai trūksta daugeliui metalo atlikėjų.
Kaune pasirodys ir atlikėjas Hassokk…
Po šiuo pseudonimu besislepiantis Mykolas Jarackas nenaudoja tradicinių „gyvų“ instrumentų, kaip kitos “November Noises” pasirodysiančios grupės – jo atliekama muzika yra grynas industrinis noise. Hassokk projektas jau užsitarnavęs statusą Lietuvoje – yra grojęs tokiuose renginiuose kaip “Elektrospiečius”, “Oct-Hernia” ir kt., tačiau Mykolas laisvai galėtų kolaboruot ir su kokia nors tamsesnio metalo grupe – tikrai skambėtų puikiai.
“November Noises” koncertai vyks Vilniuje ir Kaune. Ne per daug ambicinga daryti net du gana nišinės muzikos koncertus?
Iš pradžių planavome koncertą daryti tik Vilniuje – Kaune neturiu organizacinės patirties, nežinau šio miesto tendencijų. Vėliau sulaukiau daugiau padrąsinimo ir pagalvojau, kad reikia naudotis proga, kad Thaw galim atvežti ir į daugiau miestų, kai atstumai nėra dideli. Pati grupė laisvai sutiko su šia mintimi – jie labai smagūs vyrukai, kurie nori groti visur, kur dar nėra groję ir sėti savo muziką.
Extravaganza senokai nesirodė gyvai – vaikinai ką tik baigė įrašinėti savo naują albumą „Priepuoliai“, paruošė naujų eksperimentų, tad ir seni grupės kūriniai suskambės kitaip. Žmonės šią grupę mėgsta, tad dabar bus puiki proga išgirsti juos gyvai.
Dėl lankomumo per daug nesijaudinu – Kaune, neabejoju, kad sudominsime žmones, kadangi ten nesilanko labai daug įdomesnių grupių iš užsienio, o Vilniuje turime nemažą tokios muzikos klausančiųjų ištikimą ratą.
Lapkričio 12, 2016 20:11
Dažnai susilaukiu būtent tokių akmenų į savo daržą: sustabarėjęs, užsidaręs rėmuose, baidausi naujovių…
O gal aš tiesiog ištikimas įsitikinimams, tikriems b(r)and’ams kurie tikiu kaip ir aš yra padėję skersą ant tų kurie laiko juos (ir mane) sustabarėjusiu…?
Klausydamas ir sekdamas senuosius metalo veteranus aš juos suprantu ir jų muzikoje jaučiu jog jie mane taipogi supranta… Tad kodėl po galais turiu ieškoti nušvitimo ideologijoje kuri prarado savo veidą ir kuri mane savotiškai net gi smerkia, kad aš ir tokie kaip aš esame nupezę, senų gerų laikų įsikibę atgyvenos?
Aš bent jau žinau kas man patinka pastaruosius 15 metų ir ko gero tai man patiks ir po 30-ies metų… O ar galite taip pasakyti jūs?
Apskritai kapitalizmas pernelyg paveikė metalą nepriklausomai nuo jo stiliaus ir tai mane liūdina. Nujaučiu jog tai supranta ir pirmosios/antrosios bangos metalo kūrėjai ir aš džiaugsiuosi jei jie net ir tai suvokdami vis tiek laikysis savo pozicijos ir kurs užkoncervuotą laiko patikrintą muziką mano ir tokių kaip aš marinato koncentracijai palaikyti.
Man patinka pradinė metalo idėja ir nežadu jos lengvai atsisakyti vien todėl, kad kažkoks hipsteris teigiantis jog Death Metalas mirė, bet vargu ar pilnai išklausęs bent vieną šio žanro albumą, man sako keiskis, nes išnyksi su tokiu požiūriu.
Kažkokia nupezus hipė iš vieno garsaus sunkiosios muzikos leidinio prieš 30 metų išgirdusi Death Metal, sakė atsistatydisianti jei tokia muzika atsilaikys bent mėnesį. Ji ten dirba go gero iki šiol, o Death’as jau skaičiuoja gerą 30-metį.
Vieną dalyką regis suprantu. Kadangi gyvename žaibiškų pokyčių ir ultra brutal turbo greito kapitalizmo metu, tai reikalingas ir greitas atsakas, nauja prekė, jaunam, naujam, bukam pirkėjui ir DEATH METAL, BLACK METAL, TRASH METAL ir kiti veteranai piktybiškai nekuria tokios prekės. Dauguma jų turi, kad ir kuklią bet ištikimą auditoriją kurios ko gero niekada neturės ateinančių kartų naujokai. Ir visa tai kad ir neteisinga, bet taip yra. Naujas metalas kaip visi tie Iphone, papypsi savaitę ir sprogsta… Šiaip galima būtų nekreipti dėmesio, bet štai tokie mėginimai įkąsti būtent ir priverčia tai padaryti…
Regis iš savotiško pavydo, kad oldskūlas turi tai ko niekada neturės naujokai, oldskūlo mylėtojams mėginama pamokslauti, skatinant juos atsinaujinti, taip jie lyg ir mėginami verbuoti vardan mąsės, populiarumo procentui kelti, pinigams dauginti, o nepavykus to padaryti tiesiog būtina oldskūlinius sumenkinti išvadinant kūrėjus išsibezdėjusiais, sustabarėjusiais, o jų gerbėjus užsidariusiais rėmuose.
Pamirštat esminį dalyką. Metalas tam ir buvo sukurtas, kad pasakytų: “Gal tu man jau nebepisk proto ir nebeaiškink kaip man atrodyt ir ką man klausyt?”
Metalas ne tam kad aiškintų, ką klausyti madinga ir ne tam kad įrodytų kuris geresnis ar stengtųsi įsiteikti miniai. Jei patinka palaikai, jei ne varai iš vakarėlio.
O Šiaip jau vienybė te žydi broliai ir seserys. Šėtonas su jumis.;)