“Midwest emo/math roko grupė iš Vilniaus” ir “mes čia tam, kad pakalbėtume apie mirtį, nuliūdintume jus ir panašiai!!!” – taip socialiniuose tinkluose prisitato kvartetas Bucktooth Tiger. 2025-ųjų rudenį grupė, po keleto singlų ir EP, išleido savo debiutinį albumą “Bucktooth Dragon”.
2023-aisiais susikūrusi grupė iškart nėrė į koncertų srovę ir netrukus jau sukosi vietinės emo scenos verpetuose su tokiomis grupėmis kaip Roughly Human, Jimmy Joyride, Varža ir kt. Pernai “tigrai” sudalyvavo “Novus” konkurse, pateko į LRT eterį, įpusėjus albumo įrašams, pasigavo naują narį Paulių, kuris daug prisidėjo su savo „different perspective on sound“.
Šią vasarą Bucktooth Tiger užlipo ant savo (kol kas) didžiausios scenos – Lukiškių kalėjime apšildė jauti. Artimiausiu metu juos nemokamai gali pamatyti ir išgirsti liepos 30 d. “Sodo” kieme kartu su Alėja ir Pievose, o rugpjūčio 6 d. “tigrai” sėlins į geriausią rūsį mieste “XI20”.
Kas jus pastaruoju metu labiausiai liūdina/džiugina Vilniuje?
Liūdina:
– įdomių pastatų bei vietų naikinimas, ju keitimas besieliais, pilkais, pigiais pastatais (žiūr. Paupys);
– kiek daug vadinamų “niuhų” mieste, ypač nepilnamečių;
– užsidarė “Gusto blyninė”.
Džiugina:
– atsidaro daugiau įdomių koncertinių erdvių, vietinės grupės daugiau atsiduoda eksperimentacijai;
– “Gustavo enciklopedija”.
Jei reikėtų draugams iš užsienio per vieną vakarą parodyti Vilniaus alternatyvią sceną, kur juos nusivestumėte?
“XI20”, “Retrito Smarsas”, “Sodas2123”
Kiek stipri, jūsų akimis, šiandien yra Vilniaus alternatyvios muzikos bendruomenė?
Visai stipri, ypač pogrindyje. Su laiku atsiranda vis daugiau grupių, kurios bando kurti naujas nišas ir judinti visą šią meno formą į priekį. Malonu, kad grupės lygiuojasi ne tik į vietinę kūrybą, bet turi ambicijų, kurios galėtų pasiekti pripažinimą globaliu mastu.
Ar šios grupės labiau konkuruoja, ar palaiko viena kitą? Su kuo jums labiausiai patinka bendradarbiauti?
Konkurencijos yra, tačiau ji nėra piktybinė, labiau linkstanti į vieni kitų motyvavimą. Tačiau konkurencijos lygis gali skirtis priklausomai nuo įvairių nišų. Bendradarbiauti smagiausia su grupėmis, su kuriomis reguliariai koncertuojame ir kuriame.
Kas labiausiai trukdo augti jaunoms grupėms? Ko, jūsų nuomone, Vilniaus scenai vis dar trūksta: erdvių, organizatorių, publikos ar drąsos eksperimentuoti?
Turbūt didžiausias sunkumas vietinėje scenoje yra labai žemos lubos augimui. Lietuvos scena labai uždara ir nedidelė, kas priveda prie problemų: 1) siekiant kurti labiau nestandartinę, eksperimentalią ar iššaukiančią muziką, nes daug kas gyvena labai uždaruose kūrybiniuose ratuose 2) bandant pragyventi iš savo muzikos.
Kaip per koncertą suprantate, kad publika „pagavo“ jūsų muziką? Kokia buvo netikėčiausia reakcija į jūsų pasirodymą?
Lengviausia pajausti, kad publika “pagavo” kūrybą yra jų judėjimas, dainavimas kartu, pokalbiai po koncertų. Viena labiausiai įsimintinų reakcijų buvo #freebucktoothtiger komentarų bangos po to, kai nepraėjome į tolesnius “Novus” etapus. Tai buvo labai netikėta, nes patys šios reakcijos neiššaukėme.
Kaip atrodo dabartinis Vilniaus alternatyvios gitarinės muzikos momentas – kuo jis įdomus?
Gitarinė muzika Vilniuje šiuo metu turi daugiau atspalvių ir variacijų negu bet kada anksčiau. Naudojamos ypač įvairios technikos, tekstūros ir efektai. Taip pat, panašu, jog publikos susidomėjimas gitarine muzika stabiliai didėja.
Kokių grupių iš Lietuvos ir kodėl rekomenduotumėte paklausyti?
Eikit į koncertus ir atraskit savo mėgstamiausias grupes, čia yra geriausas būdas patirti, ka vietinė scena gali pasiūlyti. Įvairovė ir pasirinkimas yra didžiulis, siūlyti tik kelias grupes būtų nesąžininga.
Ką norėtumėte, kad žmonės suprastų apie nepriklausomą muzikos sceną, ko galbūt dažniausiai nepastebi?
Nežinau, ar žmonės supranta, jog DIY scena ir pogrindis reikalauja labai daug darbo, laiko, pinigų ir t.t. Visi žmonės šioje scenoje (muzikantai, garsistai, prodiuseriai, promouteriai, fotografai, apšvietėjai ir visi kiti) užsiima šia veikla iš meilės muzikai, tačiau koncertai ir albumai neįvyksta už “ačiū”. Nepriklausoma muzikos scena gyvuoja ant klausytojų pečių ir palaikymo, todėl motyvuojame visus palaikyti savo mėgiamus menininkus bet kokiais būdais, kokie jums yra prieinami.
Ar groti gimtajame mieste yra lengviau nei už jo ribų? Ką Vilniaus publika turi tokio, ko nėra kituose miestuose?
Vilniuje lengviau organizuoti koncertus, nes čia daugiau žmonių žino ir domisi scena. Vilniuje žmonės šiaip yra labai santūrūs, tačiau pakalbėjus daugiau – ypač draugiški.
Kas jums šiandien svarbiau: techniškai gerai sugroti ar sukurti atmosferą, kurią žmonės prisimins dar ilgai po koncerto?
Atmosfera VISADA bus svarbiau negu tobulas atlikimas. Žmonės klaidų neatsimena ir dažnai net nesugaudo, o emocijos ir prisiminimai liks ilgam. Žinoma, stengiamės groti kuo geriau techniškai, bet tobulybė nėra įdomu nei mums, nei klausytojui.
Apibūdinkite vienu sakiniu, ko tikėtis iš jūsų koncertų?
Bombos!
Internete:
Komentarai