2008-aisiais tolimajame Sidnėjuje susikūrė keltiško pankroko grupė The Rumjacks, netrukus pagarsėjusi savo pašėlusiais koncertais ir susilaukusi kvietimo apšildyti tokias grupės kaip UK Subs, GBH ar neseniai Vilniuje matytus Gogol Bordello.
2011-aisiais daina “An Irish Pub Song” iš debiutinio albumo “Gangs of New Holland” pramušė algoritmus ir išgarsėjo visame pasaulyje – šiandien jutūbe ji peržiūrėta virš 100 milijonų, o spotifajuje perklausyta beveik 35 mln. kartų. Daina apie airiškus pabus visame pasaulyje yra savotiškas protestas prieš airiškos kultūros komercializaciją. Po tokios sėkmės grupė nebegalėjo groti vien Australijoje – pirmą kartą grojo Europoje Jaročino festivalyje Lenkijoje ir neseniai mūsų aplankytame “Boomtown” Anglijoje. 2016-aisiais muzikantai persikraustė gyventi į Europą, kur intensyviai turuoja ir rugsėjo 23-ąją aplankys “Mello” klubą Vilniuje.
Beveik prieš metus Vilniuje grojo vieni šio žanro klasikų Dropkick Murphys iš Bostono. Turėjo atvažiuoti ir Flogging Molly, bet dėl ligos koncertas buvo atšauktas. Šį rudenį Dropkick Murphy keliauja į Australiją, o mus pasieks šiuo metu Europoje besibazuojantys, tačiau Australijoje susiformavę, vieno didžiausių Šv.Patriko dienos hitų kūrėjai, The Rumjacks.
Grupei keliaujant kažkur Rumunijoje persimetėme vienu kitu žodžiu su vienu The Rumjacks įkūrėjų, bosine gitara grojančiu Johnny McKelvey.
[ SCROLL DOWN FOR ENGLISH VERSION ]
• Daugelis jūsų gerbėjų „An Irish Pub Song“ moka beveik mintinai. Ar kurdami šią dainą galvojote, kad ji bus pagrindinis The Rumjacks hitas?
Johnny: Visai ne! Tikrai nebuvo taip sumanyta. Prieš įrašinėdami „Gangs of New Holland“, „An Irish Pub Song“ sugrojome vos keletą kartų, sėdėdami prie virtuvės stalo, tad net nežinojome, kaip pavyks ją įrašyti. Vėliau, bėgant metams, ji pradėjo populiarėti.
• Ką veikei prieš The Rumjacks?
Johnny: Tiesą sakant, grojau kontrabosu rokabilio grupėje. Tačiau tai ėmė rimti, todėl įkūriau The Rumjacks.
• Johnny, esi iš Australijos, Mike’as yra iš Bostono, o kiti grupės nariai – iš Europos. Ką atradote čia, Europoje, ko nebuvo Australijoje?
Turuoti būnant Australijoje yra labai sunku. Logistiškai tai yra didžiulė šalis ir esi gana toli nuo beveik visų vietų! Sulaukėme daug daugiau susidomėjimo už Australijos ribų, todėl pradėjome koncertuoti užsienyje. Tai beprotiška, Europoje iš esmės kiekvieną vakarą gali groti vis kitame didmiestyje visiškai naujai auditorijai. Australijoje tiesiog neįmanoma to padaryti. Europoje taip pat turime daug geresnių gerbėjų (juokiasi).
• Esate daug groję visoje Europoje. Ar gali ką nors pasakyti apie šalį vien stebėdami jos publiką per pirmąsias koncerto dainas?
Tam tikra prasme taip! Kai kurios šalys yra pasiruošusios. Jos nešvaisto nė sekundės. Nuo pirmosios natos iškart pradeda šėlti. Iš esmės tai nustato standartus likusiai vakaro daliai!
• Jus sieja ypatingas ryšys su Lenkijos publika – būtent ten ir prasidėjo jūsų tarptautinė kelionė. Ar yra koks nors vienas prisiminimas iš pirmojo apsilankymo Lenkijoje, kurio niekada nepamiršite?
Johnny: Taip! Mūsų pirmasis koncertas Europoje buvo Jaročino festivalis. Tai, kad šiame festivalyje susipažinome su Europa, buvo tobula. Lenkai yra neįtikėtini žmonės, o svetingumas ir džiaugsmas, kurį patiriame ten apsilankę, yra neprilygstami jokiai kitai vietai. Lenkija visada užims ypatingą vietą mūsų širdyse ir istorijoje.
• Keltiškas pankrokas dažnai semiasi įkvėpimo iš praeities, imigracijos, tradicijų ir senų istorijų. Kaip išlaikyti ryšį su praeitimi, nekartojant to, ką jau padarė The Pogues, Dropkick Murphys ar Flogging Molly?
Johnny: Trumpai tariant, nekopijuokite tų grupių. „Keltiško pankroko“ pasaulyje yra daugybė kitų grupių. Jei klausysitės tik tų grupių, galiausiai tiesiog perrašysite jau sukurtas dainas. Visi nariai kilę iš labai skirtingos muzikinės aplinkos ir apsiriboti vienu žanru yra tiesiog nuobodu.
• Ar yra kokia nors jūsų daina, kurios šiandien klausotės ir galvojate: „Jei rašytume tai dabar, darytume visiškai kitaip“?
Johnny: Ne VISIŠKAI kitaip, bet tobulėjant kaip grupei ar individualiam muzikantui, jūs vystotės. Taigi galbūt tai, kaip jūs prieisite prie dainos 2026 m., skirsis nuo to, ką darėte 2008 m. O, ir mūsų daina „Cupcakes“ neturėjo išvysti dienos šviesos (juokiasi).
• Jūsų koncertų metu publika kartais dainuoja garsiau nei grupė. Ar yra buvę akimirkų, kai minia pakeičia dainos prasmę – ar net jūsų atlikimo būdą?
Johnny: Sunku atsakyti, nes kiekviena daina kiekviename koncerte gali sukelti skirtingas reakcijas. „Sainted Millions“ viduryje yra ramesnė vieta, dėl kurios kartais kelias minutes negalėjome toliau groti likusios dainos dalies, nes žmonės taip garsiai rėkė, laukdami, kol viskas prasidės. Nuostabu turėti tokį ryšį!
• Naujausio albumo „Dead Anthems“ dainos nagrinėja netektį, viltį ir bandymą nutraukti paveldėtos neapykantos ciklą. Ar manote, kad pankrokas vis dar gali iš tikrųjų pakeisti žmonių mąstyseną šiandien, galbūt didžiausia jo galia šiandien yra tiesiog suartinti žmones?
Johnny: Manau, kad pankrokas tikrai gali atvesti žmones į pasaulį, kuriame jie pradėtų mąstyti savarankiškai. Galbūt atverti jiems akis ir užduoti daugiau klausimų. Pankrokas gali būti vartai į tai, kaip gyventi savo gyvenimą ir manyti, kad jis gražus. Dabar mums reikia laikytis kartu labiau nei bet kada anksčiau, ir jei kažkas panašaus į pankroką gali padėti tai padaryti, pasaulis gali būti tiesiog geresnė vieta.
• Po tiek metų gastrolių, ar vis dar įmanoma nustebinti save scenoje? Kas turi įvykti koncerto metu, kad nueitumėte nuo scenos galvodami: „Tai buvo kažkas tikrai ypatingo“?
Johnny: Sąžiningai, mes nustembame kiekvieną vakarą. Galime būti pasiruošę, bet visada jauti tą nervinį/jaudinantį jausmą skrandyje prieš pat einant į sceną, nes esi už kelių sekundžių nuo to, kad perduotumėte vakarą publikai. Tai jų laikas ir kad ir ką jie su juo darytų, niekada negalime numatyti. Mums tai patinka. Tai daro kiekvieną vakarą tokį ypatingą.
• Jei kiekvienas The Rumjacks narys turėtų pasirinkti vieną dainą, kuri geriausiai atspindėtų dabartinį grupės etapą, ar manote, kad visi pasirinktumėte tą pačią?
Johnny: Tikrai ne! Cha cha. Mums visiems susiderinti dėl to, ką groti, sunku! Visi turime dainų, kurias asmeniškai norime groti arba kurioms teikiame pirmenybę.
• Ko pastarieji keleri metai jus išmokė apie grupės gyvavimą?
Johnny: Įsipareigokite. Norite kažko iš muzikos ir gastrolių? Įsipareigokite. Dirbkite sunkiai ir būkite nuoseklūs. Galiausiai gerbėjai tarp krūvų „turinio kūrėjų“ atsirinks ir įvertins grupes, kurios užsuka į jų miestus ir tiesiog groja gerą muziką.
• Kas galėtų mus nustebinti būsimuose The Rumjacks įrašuose?
Johnny: Bendradarbiavimas! Laukite naujienų…
• Įsivaizduokite, kažkas po 20 metų pirmą kartą atranda The Rumjacks. Ką norėtumėte, kad jie išgirstų jūsų muzikoje apie mūsų erą – ir apie jus pačius?
Johnny: Kad muziką ir meną kuria tikri žmonės, o ne robotai.
Internete:
[ ENGLISH VERSION ]
• Many of your fans know “An Irish Pub Song” almost by heart. When you were creating it, did you thought, it’s gonna be brandsong of the Rumjacks?
Johnny: Not at all! Certainly wasn’t intended that way. Before we went into record Gangs of New Holland we had only run through An Irish Pub Song twice while sitting a round a kitchen table so we didn’t even really know how it would turn out. Then over the years it started taking off.
• What were you doing before The Rumjacks?
Johnny: I played double bass in a rockabilly band, actually. That started to quieten down so I started up The Rumjacks.
• Johnny, you’re from Australia, Mike is from Boston and some members of the band live in Europe. What did you found here, in Europe, that coudn’t be found in Australia?
Touring and being based in Australia is really hard. It’s a huge country to logistically tour in and you are pretty far away from almost everywhere! We were starting to get a lot more interest from outside of Australia so we began overseas touring. It’s crazy, in Europe you can basically play in a different major city every night to a whole new audience. You just can’t do that in Australia. Europe also has way better fans. Hah.
• You’ve played extensively across Europe. Can you tell something about a country just by watching its audience during the first songs of a concert?
In a way yes! Some counties are ready to go. They don’t waste a second. First note, immediately start going crazy. Basically sets the standard for the rest of the night!
• You have a special relationship with the Polish audience – that’s where your international journey really began. What is one memory from your first visit to Poland that you will never forget?
Johnny: Yes! Our very first ever European show was Jarocin Festival. The fact that festival was the way we were introduced to Europe was perfect. The Polish are incredible people and the hospitality and joy we get from visiting there is like no other place. Poland will always hold a special place in our hearts and history.
• Celtic punk often draws on the past, immigration, traditions, and old stories. How do you maintain that connection with the past without simply repeating what The Pogues, Dropkick Murphys, or Flogging Molly have already done?
Johnny: In short, don’t copy those bands. There are plenty of other bands out there in the ‘Celtic Punk’ world doing that. If all you do is listen to those bands you’ll ultimately just re write songs that have already been done. All members come from very diverse musical backgrounds and limiting yourself to one exact ‘style’ is just boring.
• Is there one of your own songs that you listen to today and think, “If we were writing this now, we would do it completely differently”?
Johnny: Not COMPLETELY different but as you progress as band or individual musician you evolve. So maybe how you approach a song in 2026 is going to be different than what you would in 2008. Oh and our song ‘Cupcakes’ should never have seen the light of day. Haha.
• During your shows, the audience sometimes sings louder than the band. Have there been moments when the crowd has changed the meaning of a song – or even the way you perform it?
Johnny: Hard to answer as sometimes every single song at every single show can have different reactions. There is a slight ‘lull’ in the middle of Sainted Millions that on a few occasions we haven’t re started the rest of the song for a few minutes as people are screaming so loud as they wait for it all to go off again. It’s amazing having that connection!
• “Dead Anthems” deals with loss, hope, and trying to break the cycle of inherited hatred. Do you think punk rock can still genuinely change the way people think today, or is its greatest power now simply bringing people together?
Johnny: I think punk rock can definitely bring people into a world that they can start really thinking for themselves. Maybe open their eyes more and ask more question. Punk rock can be the gateway to how you live your life and think it’s beautiful. We need to stand together now more than ever and if something like punk rock can help do that, the world might just be a better place.
• After so many years of touring, is it still possible to surprise yourselves on stage? What has to happen during a show for you to walk offstage thinking, “That was something really special”?
Johnny: Honestly, we are surprised every single night. We can be as prepared as possible but you will always have that nervous/excited feeling in your stomach right before going on as you are seconds away from giving the night over to the audience. It’s their time and whatever they do with it we can never predict. We love this. Makes every night so special.
• If each member of The Rumjacks had to choose one song that best represents the band’s current chapter, do you think you would all choose the same one?
Johnny: Absolutely not! Haha. Even getting us all to agree on a set is difficult! We all have the songs we want to play as individual or we prefer.
• What have the past few years taught you about keeping a band alive?
Johnny: Commit. Want something out of music and touring? Commit. Work hard and be consistent. Fans will eventually sift through the piles of ‘content bands’ and appreciate bands turning up to their cities and just putting out good music.
• What might surprise us on a future Rumjacks records?
Johnny: Collaborations! Stay tuned…
• Imagine someone discovers The Rumjacks for the first time 20 years from now. What would you want them to hear in your music about our era – and about yourselves?
Johnny: That music and art comes from real humans. Not robots.
Komentarai