Siela @ Balti Drambliai

Gotika ir pagonybe persismelkę leidybinės firmos “Dangus” duobkasiai iškasė dar 1994 m. palaidotą grupės Siela “kūdikį” “Už Regėjimo Lauko” ir, pasitelkę savo magiškus ir tamsius ritualus, vorantinkliais apaugusiame drėgname rūsyje jį reanimavo. ta proga buvo surengtas “gyvojo numirėlio” vakarėlis.

Grupė Siela iš tikrųjų yra gana įdomus personažas Lietuvos scenoje: 1990 m. pradėję kaip kultinė Utenos “rokerių” grupė, jie buvo savotiška V.Cojaus ir jo grupės Kino reinkarnacija, vėliau grupės idėjinis vadas Aurelijus Sirgedas “susirgo” gotika ir pabandė įsikūnyti į kultinę gotų grupę Sisters of Mercy, dar vėliau pabandė tapti nesuprantamu pop-herojumi NeRomeo. Grupės nariai krito nelygioje kovoje su Aurelijaus užsidegimu groti ir užsiėmė įvairiais verslais ir netgi tapo muitininkais, o jis vis rasdavo bendraminčių ir grodavo toliau. tiesa, daugiau užsienyje nei Lietuvoje…

Prieš koncertą sėdime vėsiame “Baltųjų dramblių” rūsyje ir, skambant indiškai muzikai, šnekučiuojamės su pagrindiniu “sielininku”. Be “LRyto” žurnalisto, čia sėdi tik dar keli žmonės ir “Dangaus” vadas U.Liogė – skurdi Lietuvos muzikinė žurnalistika atspindi visiškai nykią muzikos padėtį mūsuose. Kita vertus, pokalbis išeina gan šiltas ir jaukus.

Aurelijus, padedamas kito grupės nario, prisimena, kaip jie beveik dvi savaites už 400 baksų įrašinėjo albumą “Už Regėjimo Lauko” ir gyveno viešbutyje Lapėse bei gėrė LNK bare su visais giržadais ir valinskais.

Prisimena, kad įrašo metu grupėje grojo du broliai Švilpos ir du broliai Blažiai.

Prisimena, kaip grupės nariai patys lankstė kasečių viršelius ir su malonumu badė akis – taip buvo sugalvota, kad uždarant kasetę, jos dežutės “spygliukai” įsminga į kraujuojančias merginos akis.

Prisimena laikus, kai jų grojama muzika net Lietuvoje būdavo gana plačiai klausoma – “Bomba” netikėjo, kad Sielai pavyks perlipti per 2 tūkstančius parduotų kopijų.

Būtent tada grupė daug grojo užsienyje ir netgi sugebėjo sugroti gotų Mekoje festivalyje “Wave Gotik Treffen” Leipcige.

Aš tuo tarpu prisimenu, kaip pirmoje ’90-ųjų pusėje trypiau Sielos koncerte legendiniame “bliūzvakaryje” VRM rūmuose ir pati guašu piešiau aguonas kelintą kartą perrašytos Sielos kasetės viršeliui.

“Už Regėjimo Lauko” – antrasis Sielos albumas perleistas kompaktiniame diske.

Vėliau lipam į “Baltųjų dramblių” kiemelį ir čia prasideda akustinis Sielos koncertas. Visi staleliai ir pievutė nusėsti žmonių, kai kur šmėkščioja Sielos maikutės. kai bebūtų keista, aktyviausi grupės gerbėjai, pasirodo, yra žaliai-baltomis maikutėmis vilkintys jaunuoliai.

Deja, koncerte nėra nė kvapo tos gotikos, kuri skamba įraše. Gana vidutiniškas dainuojamosios poezijos koncertas, pritariant “akustičkoms” ir būgneliams. Ypač kai žinai, kaip šios dainos skamba įrašuose.

Pasak Igorio Kofo, grupė Siela jam visą laiką buvo labai įdomi, tačiau ne antiek įdomi, kad jis rastų pusvalandį sudalyvauti albumo pristatyme, nors ir buvo žadėjęs. Nežinia, dėl kokių priežasčių neatvyko ir “aš-noriu-būti-herojus” Psichas. Tik A.Makejevas atsiprašė, kad negalės dalyvauti. Panašu, kad pirmiesiems dviems tai buvo tik dar viena proga būti paminėtiems.

Daugumai susirinkusiųjų koncertas patiko ir buvo išreikalauti berods netgi du bisai. Tuo tarpu manęs nuo scenos sklindantys garsai neatitraukė nuo pokalbio su barzdočium iš Karaliaučiaus. Daug įdomiau, ką Siela darys toliau…