BIPLAN “Chuligans” pristatymas @ Artistai

Vakarėlis prasideda gana simboliškai – mes sėdime už “Artistų” baro, ir televizoriaus ekrane Lietuvos krepšinio rinktinė pralaimi Rusijos rinktinei rezultatu 71:77. Tuo tarpu kiemelyje jau šurmuliuoja gausi BIPLAN draugų armija – įvairūs “šou verslo rykliai”, giminės, baikeriai, manekenės ir, be abejo, žiniasklaida. Įsiteikimas žurnalistams pravestas nuostabiai – prie staliuko priėjusi padavėja bent keturis kartus klausė, “ar mums nieko netrūksta”. Kai kam jau buvo ir per daug!

Pro šalį su dideliu “red label” viskio buteliu rankoje scenos link praskrebena Maksas, kiek pompastišką kalbą “apie rokenrolą” rėžia “Bomba records” vadovas Justinas Garliauskas, ir koncertas startuoja. Iš tikrųjų, tai gana keistas pristatymas – su leidybine firma bene prieš dešimtmetį BIPLAN susisaistė tokiu ilgalaikiu kontraktu, kad prakutusiai grupei buvo dingęs noras įrašinėti albumus. Bet dabar jau viskas baigta, pastarųjų penkių metų jų irklavimo “bestas”, pavadintas “Chuligans”, išleistas. Sceną puošia šratinuku nupieštas kaukolius su raudona skiautere ir grupės logotipu.

Koncertas prasideda “1005B” rifu, ir važiuoja toliau į gryno rus power pop stiliumi atliktus “Seksodromus”, “Golden Boj”, naują hituką “Pusvalandis”. Išvertus tekstus atgal į rusų kalbą, jie neabejotinai turėtų savo vietą Rusijos muzikiniuose televizijos kanaluose. Šalia jau daugybę kartų girdėto Olego ir Makso gitarų dueto, grupės garsą labai pagyvina naujasis (jau net dainuoti nebijantis) bosistas Seržas Grėjus, bei šešėlyje klavišinius maigantis FOJE narys Arnoldas Lukošius.

Vis dėlto visą estetinę visumą gerai apibendrina naujojo BIPLAN albumo pavadinimas. Žodis lyg ir angliškas, bet parašytas iš esmės rusiškai. “Na, šito iš vaikinų niekada neišimsi”, – taikliai apibendrino vienas sutiktas rokenrolo muzikantas.

Daug įdomiau buvo baigiamojoje koncerto dalyje, kai jugoslavišką “Šok ir nesustok”, ole-išką “Football song” ir finalinį “Aš nusikirpsiu trumpai plaukus” atlikti grupei padėjo sijonais pasidabinęs pučiamųjų trio. “Vamzdžiais” grojo ir entuziastiškai rankomis mojo tikri žanro meistrai, prisidengę “Scottish Leader” įvaizdžiu. Jei taip energingai skambėtų visas naujasis BIPLAN albumas, aš galbūt jį nusipirkčiau pačią pirmąją dieną.

Encore nebuvo. Parėjau namo, ir skaičiau naujos Iggy Pop antologijos “A Million In Prizes” recenziją. “Igio rokenrolas sako: mes griebiamės sekso, narkotikų ir nedoro elgesio, nes šiuolaikinis gyvenimas yra tik pusėtinas, jo nepilnavertiškumas sukelia nuobodulį, o nuobodulys kuria nihilizmą, ir… kodėl mes visą laiką susitaikome su banalybėmis, su prėskumu, kodėl nieko nedarome?”, – rašo žurnalistas. Ir šios kelios eilutės man kažkodėl turi daugiau rokenrolo, nei tas tipiškas lietuviškas koncertas…

Nes pusėtinai groti – tiesiog neverta.

Nuotraukas recenzijai iliustruoti maloniai suteikė “Bombonešis”