Pure Future vol. 2 @ Ledo Rūmai, Vilnius

Kadangi Alexander Coe atvykimas į Lietuvos sostinę, jo pasirodymas ir to pasirodymo apipavidalinimas jau kelis mėnesius tiesiogine prasme kaustė Lietuvos šokių mėgėjų mąstymą ir svajones ir viską… ir apie šią penktadienio naktį pateikiame “dvigubą” aprašymą. Vakaro nuotraukas maloniai atsiuntė “PRS / DVE”…

PAULIUS PEE

Sasha, Sasha, Sasha…Vardas, kurį progressive muzikos gerbėjai taria su pagarba, meile ir viltimi. Apie jo pasirodymą Lietuvoje gandai sklido jau senai. Keitėsi laikas ir vieta, o noras jį pamatyt liko toks pat didelis. Ir pagaliau mes jį pamatėm bei išgirdom.

Į Ledo rūmus atvykstu gerokai prieš devynias. Prie įėjimo jau būriuojasi žmonės. Paklausus jų, ko tikisi šiandien, išgirstu atsakymą :“Ne mažiau kaip trijų Sashos valandų…“Atsiimu kasoje savo akreditaciją ir laukiu, kol apsauga pradės įleidinėti lankytojus. Ausis pasiekia nemalonus gandas – Sasha vėluoja…Pirmoji mintis, gimusi galvoje – ar tik nebus kaip su PRODIGY ?…

Rūpestį dar labiau sustipriną tai, kad devintą valandą durys vis dar užrakintos, ir neatrodo, kad kas nors labai jau skubėtų jas atidaryt. Visgi po pusės valandos trypčiojimo vietoje raktas atsiduria spynoje ir visi norintys (bei esantys pilnamečiai) gali patekti i progresyvios muzikos “disneilendu” šį vakarą tapusius Vilniaus Ledo rūmus…

Iškart patraukiu prie baro. Kainos nemaloniai nustebina mane ir mano piniginę – sidras – septyni litai, alus – aštuoni…Atsisveikinęs su septyniais litais pasirenku vieną is staliukų ir apžiūrinėju įeinančius lankytojus. Iš kai kurių jų susidarau įspūdį, kad face control Lietuvoje tėra tik teorinė sąvoka, praktikoje plačiau netaikoma…

Apie pusę vienuolikos patraukiu i salę…Žmonės vis plūsta ir plūsta i vidų . Vakarėlis prasideda vienuoliktą valandą, kai prie pulto stoja pirmasis DJ – specialiai Sashą apšildantis Paul Sidoli. Monotoniškas progressive, vietomis įmaišyti electro garsai, akmeninis didžėjaus veidas. Aš asmeniškai tikrai nebūčiau supykęs, jei vietoj Paul vakarėlio atmosferą būtų kaitinęs įprastai „Pure Production“ vakarėliuose tai darantis Marius Ivanoff. Užsuku i VIP zoną ir nejučia susimąstau – už ką mokėt 150 litų? Na, tie, kurie moka, turbūt žino už ką…Nes aš tai nežinau…

Ir štai apie pirmą valandą matau ant scenos užlipantį vakaro karalių, patį patį –iausią DJ Sashą. Jis auditorijos pasitinkamas plojimais ir pergalės odėmis. Juk prieš porą ar trejetą metų Sashos pasirodymas daugeliui atrodė kaip utopija. Trumpas jo pristatymas ir karalius pradeda savo pasirodymą. Sasha groja sau būdingu stiliumi – ilgesingas progressive ir idealus miksavimas. Išties dar nesu girdėjęs, kad kas nors darytų tokius gerus perėjimus – jokių klaidų, puikiai parinktos dainos.Galima nemėgt Sashos kaip progressive atlikėjo, bet jo talento ir įdirbio neįvertinti negalima.

Iš viršaus pasipila ir žadėtasis sniegas bei lietus, tačiau net tai nesugeba atvėsinti susirinkusiųjų – salėje tvyro varginantis karštis. Ant pakylų pasirodo go-go šokėjai. To, ką jie darė neįmanoma apsakyti žodžiais – reikėjo tai pamatyti…Pilnu pajėgumu dirba specialieji efektai – lazeriai, šviesos, stroboskopai ir LCD monitoriai. Visa tai kartu su Sasha sudaro puikaus “tūso” vaizdą.Tie, kurie tikėjosi trijų Sashos grojimo valandų, lieka patenkinti – svečias iš Didžiosios Britanijos kapojo daugiau nei tris valandas. I salę pabyra butaforiniai 50 eurų banknotai – dar vienas gudrus „Pure Production“ reklaminis triukas.

Publika dėkoja sceną paliekančiam vakaro maestro – girdėti plojimai, čaižus švilpavimas ir dar daugiau plojimų…Tik nulipus Sashai žmonių pastebimai sumažėja. Vietą prie pulto užima Mindaugėlis, kurio tikslas galutinai ištaškyti likusius. Su kiekviena daina žmonių skaičius mažėja ir apie šeštą salėje lieka tik patys ištvermingiausi. Mindaugėlis neskuba baigti vakaro, kuris užsitęsia iki pusės septynių…Visgi nuskamba paskutinė vakaro daina…

Atspėkite kokia – taip, teisingai, „Saulelė“ ir paskutinieji “progresyvo vergai” palieka Ledo rūmus ir lenda i dienos šviesą. Gailestis apima žiūrint į baro darbuotojus – jų veiduose atsispindi nuovargis ir antipatija…. Iki galo išlikę progresyvščikai sėda į autopriemonės ar tiesiog pėsčiomis traukia kas kur…“Pure Future“ festivalis baigtas… Kol kas…

Lyginti abu „Pure Future“ festivalio renginius Trakuose ir Vilniuje labai sunku. Skirtingi akcentai, skirtinga vieta, skirtinga muzika. Bet jie abu pakėlė šokių muzikos renginių organizavimo kartelę i aukštesnį lygį. Apskritai pažiūrėjus i klubinių renginių tvarkaraštį darosi gera – rugsėjo mėnesį Lietuvoje dar turėsime galimybę pamatyt tokius meistrus kaip Tiesto, Omid 16B, Echomen ir Hybrid…

Kas bus dar toliau, neaišku… Bet turėtų būt gerai…

DANNY ORANGE

Ne, čia ne tas, kur dalinasi savo įspūdžiais apie kelionę į Ekvadorą,- aiškinu vešlia šukuosena negalinčiam pasigirti jaunuoliui prie iėjimo. Ne, tai ne tas, kuris pasakojo kaip jam liūdna „I‘m so lonely, lone-lone-lone-lone-lone-ly…“ Pasidalinu įspūdžiais apie kasos paieškas su apsauginiu ir judu į vidų.

O viduje karšta… Beprotiškai karšta! Nėra ko stebėtis, nes žmonių net VIP zonoje visa galybė. Tiesa, šį kartą VIP‘as organizuotas pakankamai prastai ir net į tualetą tenka grūstis pro daugybę žmonių… Pasidairau po gėrimų kainas – pelno marža tikrai nemaža! Na bet ne gerti mes čia susirinkome – einu į vidų ir klausausi. Kažkoks sunkiai įžvelgiamas asmuo sukioja plokšteles, tačiau dėl neįžvelgiamumo bent iš dalies kaltos video instaliacijos ne tokios jau ir įspūdingos, kaip tikėjausi po Trakų.

Šiek tiek pasiblaškau tarp staliukų su BEGALE degtinės, surūkau porą cigarečių, pajudinu kojytes prie turėklų, apsižvalgau pagrindinėje salėje ir pagaliau sulaukiu JO – pats šokių aikštelių herojus, joks ne jauniklis Zabielskis, tiesa šį kartą be savo sugyventinio Digweedo, tačiau jis čia ir visu gražumu stovi prieš mus. Žmogus, ką tik stovėjęs prie pulto, trumpu sakinuku pristato plokščiasukių tėvą Sasha ir publikos rankos energingai kyla į viršų.

Pradžia tikrai daug nežadėjo – ji buvo net labai silpna ir po poros kūrinių jau buvau benurašąs žvaigždūną į pensiją (na tikrai nesugrojo nei kiek geriau, nei Marius). Po beveik valandos jau ieškojau pro kur čia optimaliau išėjus, tačiau tada viskas ir prasidėjus. Sasha tarsi atsibudo ir eilinį, niekam neįdomų (na tikrai, net salė atrodė kažkokia apsnūdusi) progressive pakeitė energingas, retkarčiais euforiškais vokalo viražais pagardintas kokteilis, kuris kartas nuo karto net panašėjo į techno.

Neišgirdau breaks, kurio taip tikėjausi, tačiau neskaitant pirmos valandos vakarėlis buvo tikrai įspūdingas. Jei neskaičiuosime to, ką iš tualetų paliko publika ir dar keleto Lietuvos klaberiams (beje, tarp daugybės Kauno ir Klaipėdos numeriais padabintų automobilių, radau ir lenkų :) būdingų niuansų, dedame didelį pliusą organizatoriams už puikų renginį. Turime naują “Plug-In”? Pamatysime ateityje.