Freddy Fresh @ G

„Gravity“ aplankė dar viena užsienio „žvaigždė“? Perskaičius didžėjaus ir kūrėjo – Freddy Fresh kūrybinę biografiją, atrodytų, kad tai tiesa: apie du šimtai išleistų plokštelių, sukurta muzika tokių firmų reklamoms kaip „Adidas“, „Peugeot“, „Budweiser“, „Coca Cola“, Holivudo filmų garso takeliai, remiksai „Fatboy Slim“, „Eminem“. Skamba visai patraukliai.

Tačiau vilniečiams turbūt taip nepasirodė. Apie vidurnaktį klubas dar buvo tuščias, nepaisant kelių vaikinų ir merginų kažkur pakampėm gurkšnojančių kokteilius. Vakarėlį pradėjęs „Boogaloo“ atstovas 2Fresh, dar ilgai nesiskubino kaitinti ramios atmosferos. Skambant funk, breaks, jazzui su melodingais vokalais, salė tingiai, bet visgi po truputį ėmė pilnėti.

Pagaliau 01.30 val. scenoje pasirodė (beje, ne tik didžėjus, muzikos kūrėjas, bet ir knygos apie repą autorius) amerikietis Freddy Fresh. Svečio garbei šįkart „Gravity“ nesigirdėjo nei šūksnių, nei plojimų, nei kokios nors išskirtinės reakcijos. Reikia pripažinti, „Boogaloo“ savo vakarėliui nepritraukė pakankamai auditorijos (gal kaltas Jeff Mills?), nes klubas taip ir liko tik beveik pilnas, be jokių eilių prie durų, kuriomis „Gravity“ toks pat garsus kaip ir užsienio svečių gausa.

Kalbant apie Freddy Fresh pasirodymą, tiesą sakant, iškyla dilema: tai visgi, buvo gerai ar blogai? Manau, tai gana diskutuotinas klausimas. Žiūrint ko mes tikimės iš didžėjaus pasirodymo: ar naujo kokybiško skambesio, ar vientiso, sklandaus, stilistiškai ir techniškai, seto, ar šou. O gal nesvarbu, ką groja ir kaip groja, svarbu, kad norėtųsi judėti? Kuo tikrai nepasižymėjo Freddy Fresh, tai seto stilistiniu vientisumu. Savo internetinėje svetainėje jis sako: I DJ and play party funky music, Old School, Funky Breaks, Drum and Bass, Big Beat with some funky scratchin‘ thrown in on top… basically anything to get those booties shaking.

Atrodytų universalus didžėjus, bet kad visa tai buvo sugrota jau per pirmąsias dvidešimt minučių, tuo pat metu įterpiant ir scratch techniką… sakytum, eklektika, nieko stebinančio, tačiau pateikta tokiu būdu… nustebino. Sprendžiant iš publikos reakcijos, kuri iki didžėjaus pasirodymo buvo jau pakankamai įsisiūbavusi į ritmą, kažkurį laiką matėsi besilinksminančių pasimetimas, tačiau neilgam. Visgi didžėjaus repertuare buvo gana gerai pažįstami ir „skaniai klubinėtojų suvalgomi“ šokių muzikos hitai.

Kas nesidžiaugs išgirdęs, jau tūkstantąjį kartą girdėtą, bet vis dar „vežantį“ 1983 metų INDEEP šedevrą „Last Night A Dj Saved My Life“ ar tų pačių metų Michaelo Jacksono hitą „Billie Jean“? Šiais kūriniais prasidėjo „Boogaloo“ atsivežto didžėjaus pasirodymas. O toliau sekė visiškai skirtingos stilistikos „gabalų“ miksavimas (jei kam įdomu – iš cd, bet ar šiandien tai svarbu?). Išgirdęs Fatboy Slim remiksą, tuoj galėjai girdėti jau lengvą latino house. O dar po penkių minučių turėjai persiorientuoti ir pakeisti šokio judesius, nes skamba BLUR. Ir taip valandą. Kas vyko toliau, išgirsti nebepavyko.

Visgi per tą valandą, buvo labai pozityvių detalių. Simpatiją Freddy Fresh sukėlė savotiškas bendravimas su publika, nuolat jai viena ranka diriguojant visas ritmines pauzes ir breaksus. Linksma buvo žiūrėti, kaip 44-erių vyras stovėdamas prie pulto, skrečuodamas ir diriguodamas publikai, atrodo lyg didžėjų žaidžiantis vaikas. Ir nors jo pasirodyme ryškūs stilistiniai šuoliai – skonio reikalas, tačiau tai, ką Freddy Fresh tikrai išmano – sukurti šiltą emocinį ryšį su savo publika. Apibendrinant, drįsčiau teigti, kad muzikine prasme, renginys buvo „silpnokas“, neįtikinantis. Muzika per daug girdėta ir per daug primityviai (komerciškai atvirai) pateikta. Nors sakytum ir girdėta muzika gali suskambėti nauja kokybe, ką turėtų meistriškai mokėti atlikti didžėjus, tačiau taip neįvyko. 2Fresh miksas, nors buvo kuklesnis savo energijos užtaisu, suskambo „skaniau“.