SoulHoppers Live @ Energetikos muziejus

Energetikos muziejus, manau, galėtų drąsiai pretenduoti į metų geriausios šokių muzikai skirtos erdvės titulą. Pirmiausia, ką pajunti, atėjęs į šią nuostabią, apleistą vietą – tai jau savaime tvyrančią, taip išsiilgtą, retokai jaučiamą tą stebuklingą undergroundo atmosferą. Jokios dirbtinai sukurtos prabangos, reklamos, patogių „sofkučių“ ir išblizginto grindinio. Jei esi jau „pagyvenęs“ tūsovščikas, tai ši vieta neabejoju, tau turėjo priminti tą laiką, kai viskas prasidėjo: apleisti sandėliai, garažai, fabrikai…

O jei tau naktinis gyvenimas dar tik prasideda – galėjai bent maždaug įsivaizduoti, kaip galėjo atrodyti pirmieji reivai Lietuvoje. Nors reivas – skambus pavadinimas, tinkantis tik tikrai didelio masto vakarėliui, su, kaip minimum, keliais šimtais žmonių, tačiau tą naktį sklandžiusi nuotaika asocijavosi tik su šiuo pavadinimu. Na ir kodėl gi ne? Juk ir skambėjusi muzika toli gražu neleido kur nors tyliai kamputyje ramiai linkčioti galvą gurkšnojant kokteilį. Tarp kitko, ir kokteiliuko gauti nebūtų pavykę, nes taip jau buvo organizatorių sumanyta, kad pirmame aukšte įsikūrusiame bare galėjai įsigyti tik sidro ar alaus, jokių stipriųjų gėrimų. Jei jau užsiminta apie organizaciją, tai šiokį tokį nepatogumą galbūt kai kam kėlė tik tai, kad šįkart nebuvo rūbinės ir rūkoma tik pirmame aukšte. Nors pastarosios taisyklės nelabai kas paisė.

Skambus renginio šūkis, kad „kiekvienas atlikėjas sugros tai, ką turi stipriausio“ nebuvo eilinis išpūstas reklaminis triukas ir šiuo atveju, tikrai pasiteisino. Tuo dar labiau įsitikinai, kai nuo garso decibelų tau ant galvos, tikrąja ta žodžio prasme, ėmė (nežymiai, bet vis dėlto) byrėti lubos. Iš tiesų, gana skirtingi savo stilistika atlikėjai transliuojamu energijos užtaisu sukūrė vientisą renginį. Aibė stačiausių laiptų, beje, šįkart erdvė buvo praplėsta iki keturių aukštų, skyrė tris įkurtas aikšteles, kuriose pasirodė tokios didžėjų komandos kaip „RyRalio DJs“, „Nesakyk Mamai! DJs“, didžėjai Kastis Torrau, Donatello, Ria R, Jbounce. Žinoma, didžiausia nakties intriga tapo „šviežia“ dar nespėta gerai patikrinti, pamėgti ar peikti kompanija SOULHOPPERS. Nors Golden Parazyth, Andy Lau bei Virus J kaip individualius atlikėjus jau pažįstame, tačiau, tai, ką jie paruošė atlikti kartu ir dar gyvai, neabejotinai smalsu buvo išgirsti kiekvienam.

Reikia pripažinti, kad būtent SOULHOPPERS pasirodymas ir buvo besilinksminančiųjų dėmesio centre. Pusės metų kūrybiniai ieškojimai elektronikos pasaulyje ir didžėjinė patirtis buvo paženklinta kokybės ženklu. Na, žinoma, nelabai aišku, kiek ten buvo semplų, kiek pačių kūrybos, bet bendras rezultatas tikrai neblogas. Gerai apgalvota ir „užkelianti“ kūrinių struktūra, skoninga tembrų improvizacija, efektai, Jazzyvile vokalas ir beprotiškas garso lygis – visa tai privertė širdį plakti greičiau iškėlus rankas į viršų. Tiesa, vietomis galbūt garso jau buvo ir per daug, dėl to kartais kentėjo Jazzyvile vokalo improvizacijos skambumas, tačiau iš esmės, „SoulHoppers“ pasirodymas, lydimas jėgos kupino techhouse, progressive, minimal skambesio bei atilikėjų plačiomis šypsenomis, bylojo apie dideles tolimesnes komandos perspektyvas.

Aptariant kitų didžėjų pasirodymus, reikėtų išskirti kaip visada beprotiškai pašėlusius, šį kartą ypatingai dirty „Nesakyk Mamai! DJs“ atstovus, kurie Lietuvos šokių muzikos kontekste išsiskiria kaip laisviausiai scenoje besielgiantys didžėjai, kurie be to, dar yra ir unikalūs savo propaguojamos muzikos stilistika. Patalpinti žemai rūsyje, jie ir šįkart spinduliavo netramdomą energiją ir electro, electro-rock, Italo Disco skambesį. Priešingai, pakankamai aukštai, atsižvelgiant į laiptų statumą, net ketvirtame aukšte įsikūrė „RyRalio DJs“. Atrodė, įveikus tiek laiptų ir atsidūrus arčiau dangaus, rasi lengvesnio, šviesesnio (gal dangiškesnio), melodingesnio skambesio, žodžiu, RyRalio būdingo house, bet anaiptol, ir čia didžėjai groja tai, „ką turi stipriausio“. Jokių vokalų, jokių jazzy harmonijų, tik griežtas house ritmas.

Dar kartą galime įsitikinti, kad geram vakarėliui tereikia tinkamos erdvės ir geros koncepcijos. Ir nebūtinai renginys gali būti „nerealus“ tik su užsienio atlikėju prie pulto. Džiugu, kai geras renginys gali būti paženklintas štampu made in LT.