Vilniaus Reivas: O, Gražuole Vasara

Ko jau ko, bet open-airų ir panašių susibūrimų tyrame ore ši vasara nepagailėjo. Džiaugtis gali visi – minimalistai, technačiai, psytranceriai (ar tai tikrai taip populiaru kaip man atrodo?)… Nežiūrint į tai, kad dėl meteorologinių sąlygų kai kurios tundros virsta kūdromis, po kiekvienos panašios orgijos kalbama, kad ši buvo geriausia, puikiausia, nuostabiausia. Tendencijoms pasiduodu ir aš – dar birželio pradžioje aplankytos „Sūpynės“ įstrigo ne tik kaip savotiškas vasaros atidarymas. Maksimalus džiaugsmas per minimalią muziką, neišvengiama bendrumo atmosfera, primenanti „Iki“ reklamas vieniems kėlė šyspenas, kiti gi, nesibodėjo ir nuogo užpakalio parodyti. Ir kuom ne „Sex on the beach“? Dar sakė, kad šokama buvo net per lietų su žaibais, bet aš pabėgau pirmiesiems lietaus lašams stuksenant į mano palapinę.

Tie, kam linksmybės po atviru dangum neimponuoja dėl neprognozuojamo oro ar antihigieniškų sąlygų, per daug neliūdėjo ir sostinėje – juk techno, „Gravity“ lauktas nuo žiemos, pagaliau pakeitė dramenbeisą. Tiesa, pirmasis blynas prisvilo – kepėjas lyg ir pavėlavo į lėktuvą. Dabar dėl to kaip ir nebeskauda – Joris viską išpirko.

Jis tikrai buvo nepakartojamas, o techno ir degtinės kokteilis turėtų rasti pastovesnę vietą „Gravity“ meniu. Tik gaila, kad Juozo atostogos(?) sutapo su „Heavano“ uždarymu – „Gravity“, atrodo, dėl to pasidarė tik dar madingesnis. Sklinda gandai, kad Juozas sugrįš visu gražumu į vasaros uždarymo šventę, dėl kurios man gera laukti rudens. Âme – vieniems gražu, kitiems mada, bet kad kitoniška – sutaria visi. Džiugu, kadangi juos žinome ne tik iš ‚BBC Radio 1“ essentialų ar „Mixmag“ puslapių – kad jie populiarūs, įrodo ir išaugti „Zaza Lounge“ ar „Woo“ marškinėliai. Kas žino, gal „G“ Âme draivas skambės geriausiai?

Taip jau sutapo, kad su abiem šio rašinio herojais – Voornu ir Âme duetu – tiesiogiai susiję ir muzikiniai darbai, kuriuos kol kas šią vasarą rekomenduoju šilčiausiai. Pirmojo albumas „From a deep place“ skina komplimentus už originalumą, išbaigtumą ir nuoširdumą visame pasaulyje, neaplenkiant ir Lietuvos. Kad olandas charizmtiškas, šaukia ir autoritetingas „Resident Advisor“ podcastas, klausytojams pristatytas liepos viduryje – deep housas, techas ir truputis ambiento tik dar kartą parodo, kad prie trisdešimties artėjantis techno princas jaunatviškas ne tik išvaizda.

Âme, tuo tarpu, tėra tik maža dalis antrojo stebuklo, kurį gali rasti tarp mano grojamiausių. Dvigubas „Sonar Kollektiv“ leiblo dešimtmečiui pažymėti skirtas albumas dvelkia tolerancija. Šalia Âme, kuriuos šįkart atstovauja 2004-aisiais sukurtas „Sarari“, čia gali rasti visada už širdies griebiančius George Leviną ir Clarą Hill, kosmopolitišką projektą „Tokyo Black Star“ ar prancūziškai melancholiškus „Outlines“.

Ir aišku, kaip gi be pačių kiemo šeimininikų – „Jazzanovos“ šešetuko…Simboliška, kad šis relyzas „SK“ kataloge pažymėtas skaičiais „150“ – po penkiolika leidinių kasmet, o monotonijos ir banalumo – nulis. Žavinga, ar ne? Beje, jei „Sonar Kollektiv“ vardas tau teikia tokias pat emocijas kaip man, karts nuo karto įsijunk „1:1“ su Vidžiu – turbūt šilčiausią laidą apie šokių muziką Lietuvoje – garsai judėti neįpareigoja, bet ausį ir širdį tikrai glosto.

Gyvendamas tokiu tempu galų gale nė nepastebėsi, kaip ateis ruduo. Nežinau, ar tokie pasakymai kaip „iš naujo prasidedantis klubinėjimo sezonas“ vis dar įtakingi, bet kad šokama bus tikrai intensyviai sako jau vien faktai, kad sulauksime Ellen Alien, Phonique ar Stepheno Bodzino. Bei, žinoma, begalės kitų. Šiek tiek intriguoja ir „Pacha“, kurios „tuoj, tuoj“ lyg ir greitai baigsis. Jos likimą nulems startas, nes kad žinomas vardas jau nebe viską reiškia, įrodė „Fashion“ klubo pavyzdys – nuo Sandy Riveros iki „Rondo“ koncertų ir šokių „Pazintys.lt“ šešiolikmečiams. Ar ne taip atrodo degradacija? Grįžtant prie „Pachos“, jau beveik aišku, kad lankysis daugiausia tie, kurie rinkdavosi „Galaxy“, šiam dar neatsispyrus forumų liūtų tipo personažų kerams.

Pagyvensim – pamatysim. O kol kas pasidžiaukime vasara. Juk gera. Ir visai nesvarbu kur – tundroj, Turkijoj ar savo kolektyvinam sode.