Garso menininkas ir kuratorius Arma Lietuvos pogrindinėje muzikos scenoje aktyviai sukasi nuo praėjusio amžiaus pabaigos. Pradėjęs nuo fanzinų “Infected by Dementia” ir “Introspect” leidybos ir vokalo ekstremalios muzikos grupėje Disforija, vėliau leido kitų įrašus po “Perineum” ir “Red Brick Chimney” vėliavomis. Laikui bėgant Arma pamažu išlipo iš pankroko scenos ir paniro į triukšmo kultūrą.
Apie 33 metų šiaulietį Eugenijų “Gieną” Barzdžių Lietuvoje daugelis išgirdo, kai fotokonkurse „PDN Photo Annual 2013“ jo dokumentalistikos ciklas „Pelkės derlius“ buvo pripažintas geriausiu studentų kategorijos darbu. Nuotraukų serija, pasakojanti apie pelkėtos žemės lopinėlį savavališkai užėmusius pensininkus, E. Barzdžiui JAV pelnė Marty Forscher stipendiją už indėlį į humanistinę fotografiją.
Domėtis muzika ir su ja susijusia kultūra Paul Nevermind pradėjo dar praėjusiame šimtmetyje. Gimtajame Kaune jis leido fanziną “Enjoy This Fucking Day” ir tyrinėjo kasečių semplavimo technikas. 1996-aisiais kartu su buvusiu “Ryralio” nariu bei dabartiniu viskio ekspertu DJ Karaliumi įkūrė projektą “Žvėriukai” ir pradėjo organizuoti reivus legendinėje “Pakalnėje”.
Prieš kelis metus prasidėjo renginių serija “Indie Kirtimuose”, kuria iki šiol rūpinasi mūsų pašnekovas, Kirtimų kultūros centro projektų vadovas Gintautas Rožė. Dauguma, išgirdę apie Kirtimus, baidosi tenykščio taboro ir jo klientų, tačiau minėtas kultūros centras įsikūręs atokiau – Dariaus ir Girėno gatvėje pakeliui į oro uostą.
Po pirmosios dalies vis labiau ir labiau sąžinę graužė priekaištai, kad reikėtų pridėti tą ar aną margaspalvį karavaną. Vienas po kito gulė nepaminėti festivaliai, mirgėdami savo programomis-pramogomis, spraudėsi, brukosi, kišosi ir sukrito į antrąją šios vasaros festivalių gido dalį. Per tą laiką taip ir neįtikino renginiai, neturintys savo veido, taip pat nesužavėjo ir festivaliai, kuriuose šviečia prigesusios žvaigždės: Shaggy (iš pranešimo spaudai: “Shaggy buvo nominuotas Grammy net 5 kartus ir laimėjęs šį apdovanojimą už geriausią reggae albumą „Boombastic“, bet juk tai buvo prieš… 18 metų), Clawfinger (jau prieš 4 metus a.a. “B2G” šitie švedai atrodė …senoviškai) ar dar blogiau Hadouken! (galėtų skambėti iš prakutusio šaltuko audinės) – visiška šikna, ką ir komunikuoja vieno festo plakatai.