Authors Simona Doič
Jostein Gaarder “Cirko direktoriaus duktė”
Peteris nuo mažens turi turbodyzelinę fantaziją. Jo galvoje nuolat sukasi keliasdešimt istorijų, tuo jis truputį gąsdina savo mamą.
[Book Ore]J.Ivanauskaitė “Mėnulio vaikai”
Gal nepradėsiu seilėtis, kaip kokia trylikametė panelė, kad „vajė,vajė, Jurgos knygą surijau iš karto“ neaišku, ar tiesiogine prasme, ar ne. Bet J. Ivanauskaitę tikrai reikėtų pagirti už gerai padėliotus žodžius, kurių garsynas, balsės, priebalsės ar dar velniažin kas ne trukdo, o padeda skaityti, ir atrodo, kad tekstas išlietas ir teka kaip upės.
Kristupas Sabolius “Bloga knyga”
JIS – vienas žurnalo „Pravda“ įkūrėjų, Oskaro Koršunovo teatro konsultantas, teatro festivalio „Sirenos“ atstovas spaudai, VU Filosofijos fakulteto doktorantas ir dėstytojas, Lietuvos televizijos bendradarbis, vertėjas ir ir ir! Devyni amatai – dešimtas badas? Ne, dešimtas bad… tpfu, darbas – knyga.
Saulius Šaltenis “Kalės vaikai”
Kol knygynuose visi šnabždasi „Kas naujo? Kas naujo?“, kviečiu grįžti į praeitį, į 1972-1988 metus, kai buvo rašomas romanas, o recenzentė dar tik ruošėsi savo reinkarnacijai į lietuvių žemę, neatsitiktinai aprašytą ir Šaltenio romane. Jeigu jo knyga patenka į rankas, skaitymui geriausia išjungti serialus, ZIP FMir kitokius buitinius, garsiai rėkiančius, reiškinius, nes jeigu praleisi bent vieną žodį, po kelių eilučių praleisi prasmę, akimis bėgs raidės, o protas vėluos iš paskos.