Šiemet viskas buvo kaip paprastai. Pakankamai gausiai apgultas kino teatras (tiesa, tryniausi tik prie “Lietuvos” ir jos filialo su aštuoniasdešimt aštuoniomis sėdimomis vietomis, ir apie “Skalvijos” šturmą tegaliu tik spėlioti), masė naujų jaunų žiūrovų (prieš tai buvusi karta, paprastai, jau atsikanda praėjusio festivalio ), kelintus metus iš eilės konferansjė vaidmeniu spekuliuojanti Dalia Michelevičiūtė (su vėžį varančiais – “laba dieną, visiems gausiai susirinkusiems… “ ir “geros peržiūros”), tradiciniai nusivylimai (teko matyti planuojamą festivalio programą – graži vizija) ir siurprizai (pvz. vakuminio rock’n’roll’o klasikas Stavaris žiūrintis Francoiso Truffaut retrospektyvą).