Darom? Darom! Padarėm! Nepaisant nesibaigiančio lietaus grojom, rodėm, kalbėjom, šaukėm, šokom, žaidėm, juokėmės. Susitarkim iš karto – apžvalga nebus objektyvi, nes esu prikišęs nagus prie šio renginio (argi galėjo būti kitaip?). Ore mes esam sub-jek-ty-vūs, objektyvumo ieškokite lietuvos rytuose.
Agrokultūrinė savimonė neapleidžia mūsų ir įžengus į Europos Sąjungos Pažadėtąją žemę. Tokią mintį man reguliariai sukelia „Pieno lazeriai“ – grupė, kurią žinoti ir adoruoti privalo visi išsilavinę, bet madingi eurojaunuoliai. Grupė ką tik sugrįžo į gimtinę iš koncertinio turo po ES banginę Vokietiją – visų electro fanatikų Shangri-la.
Kaip byloja pasakojimas, “Ore.lt” darbuotojai tada baigė pamiršti, kas yra miegas. Per patį vidurvasarį virė “Ore grotuvo” renovacija. Projekto vadovas, kepinamas purvinos Vilniaus saulės, mezga ryšius su jaunimo grupių atstovais. Programuotojai ir dizaineriai tobulina ore grotuvo formas. Vyr. redaktorius, atsidūręs ties nervinio išsekimo riba, brėžia paskutinius grupių biografijų štrichus.
Kaip prieš metus sakė vienas Radiocentro valdžios atstovų, kitų metų Saulės Smūgio festivalis pradedamas organizuoti iškart po tų metų renginio. Gal tai ir tiesa, bet šių metų patirtis parodė, kad kartais net visų metų nepakanka geram renginiui
Ian Pooley… Trečią kartą Lietuvoje, o ažiotažas dėl jo pasirodymų tik didėja. Jau pradedu bijoti, kad tuoj šis vokiečių storuliukas taps tokiu lietuvaičių dievu, koks yra James Zabiela (grįžtam prie politeizmo?)… Pažadėtųjų dramblių jis neatsivežė, bet vis vien buvo nuostabus.