Kai pirmą kartą lankėmės “Primavera Sound” Barselonoje 2010-aisiais, Porto dar nebuvo įsigijęs šiandien vieno žinomiausių muzikos prekinio ženklo franšizės. Po kelių metų antrajame Portugalijos mieste buvo surengta pirmoji “Primavera”, o šiemet patekome jau į 7-ąjį kartą organizuojamą festivalį. Deja, pavasaris šiemet užsuko ne iš tos pusės ir tuo metu, kai Vilnius leipo nuo karščių, Porto buvo vos keliolika laipsnių ir merkė lietūs.
Beveik prieš tris dešimtmečius, 1990-aisiais, kultinė Rusijos proto-punk grupė Graždanskaja Oborona festivalyje “Rokas už demokratiją” Taline sugrojo paskutinį savo originalios sudėties koncertą. Vėliau jau nepriklausomos Estijos valdžia neįleido grupės lyderio Jegoro Letovo į šalį kaip pavojingo asmens. 2008-aisiais muzikantas mirė, tačiau aptrupėjęs brutalistinės architektūros pavyzdys “Linnahall”, kur vyko ir turėjo vykti šie koncertai, vis dar stovi Talino centre. Šalia esančiame iš katilinės transformuotame konferencijų centre “Kultuurikatel” 10-osios Talino muzikos savaitės (TMW) dalyvius sveikino Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid, o bene ryškiausia muzikinės programos dalimi tapo kūrybiškai pavojingi naujosios Rusijos muzikos bangos atstovai.
Šiemetinis festivalis prasidėjo Stokholme su Silvana Imam, o baigėsi su Mindaugu Survila Lietuvos sengirių likučiuose. Ir jei lietuviškai-siriškai-švediškoje istorijoje socialiai maištinga muzika lydėjo nuo pradžių iki galo, “Sengirėje” visus garsus sukūrė gamta, tačiau juos puikiai užfiksavo žmogus. O viskas prasidėjo nuo “Kino pavasario” įvaizdinio klipo – skaitmeninį bijūną matėme prieš kiekvieną seansą, bet turbūt ne visi žino, kad garsinį foną jam sukūrė Lietuvos elektroninėje scenoje gerai žinomas Deep Shoq.
Is anybody out there? Hello? Manęs klausia tolimas balsas. Keliaudama neapšviestais Naujamiesčio labirintais girdžiu King Krule The Ooz. Sekmadienis. Lauke sninga, o viduje kosėjanti Lofto dūmų mašina skleidžia tirštą rūką. Ši apleisto fabriko salė tamsoje slepia du tūkstančius akių. Visi […]
Tai ką, su Naujais metais! Senai besimatėm. Turiu prisipažinti per tą laiką taip daug nukeliavau ir nuklajojau, kad vemt verčia. Viskas ryšium su tuo, kad perėjau dirbti į aukštesnes pareigas savo makdonalde – iš klientų aptarnavimo į administraciją. Tik apipiso mane žiauriai, nes postas lyg ir aukštesnis, bet atlyginimas mažesnis. Čia tik aš taip sugebu.