Pernai ar užpernai dalyvavusiems šiame šeimyniniame (kitaip pavadinti negalima – esantis ten tikrai jaučiasi viena šeima) tūse nei reklamos (jos, beje, ir nebuvo,- kam reikia, tas žino), nei papildomo raginimo nereikėjo. Įvairiom transporto priemonėmis – motoroleriais, rolikais, tačkomis, motociklais ar “pėškodromu” – susirinkę prijaučiantys Užupio republikos nuotaikoms daugumos vis dėlto nesudarė: čia valdė vietiniai.
Skaityti reklamas- pavojinga. Nes gali netyčia imti ir susigundyti nueiti į renginį, tinkamą tik psichologiškai tvirtiems bei socialiai aktyviems žmonėms. Du mėnesius visais įmanomais būdais vykusios aktyvios reklaminės propagandos rezultatas- maždaug keturi šimtai pionierių, nepabijojusių destabilizuoti savo psichinės būklės bei ateiti pažiūrėti Vilniaus moksleivių kino festivalio „Pegasas“, vykusio gegužės 29- ą dieną „Lietuvos“ kino teatre.
Legendinės vokiečių grupės atsisveikinimo turas užkabino ir Pabaltikumą. Kaip jau įprasta, Lietuvos melomanai vienais ar kitais keliais keliavo į Rygą. Eilinį kartą bėdavojant, kad pas mus nieko nevyksta, vienas LT renginių organizatorių iškart paklausė “O manai ateitų žmonių?” Teigiamai atsakyti nesiryžau…
Pastaruoju metu Vilniaus (nebūtų per drąsu pasakyti ir visos Lietuvos) “pasidaryk pats” scenos citadelė “Green” klubas tiesiog dunda nuo renginių gausos – per nepilnas dvi savaites įvyko net 5 koncertai, kuriuose pasirodė atlikėjai iš Italijos, Rusijos, Suomijos, Kroatijos, Vengrijos ir […]
05 07 buvau teatre. Nuo 17.00 iki 22.00. Nusipirkęs programėlę, išskaičiau, kad čia jau ir filmo motyvų tam spektakly yra. Filmą žiūrėjom tiek mes, tiek to filmo veikėjos senė ir jos dukra, kuri buvo nėščia. Mes sėdėjom scenos užkulisiuose, jos – mūsų vietose.