Pilnut pilnutėlė salė. Dolby Surround garsas. Žiūrovai, švilpiantys ir trypiantys iš nekantrumo. Neoninės šviesos, nuspalvinančios sienas ir sėdinčiųjų šypsenas. Ne, ne, tai ne MTV apdovanojimai ir net ne Oskarų įteikimo ceremonija. Tai- MIDI dienų kulminacija- roko opera “Žaidimo pabaiga”, sudrebinusi Vilnių balandžio 23-ąją.
Iš pradžių buvo The Times, ne visiškai aš jį supratau, bet kartas nuo karto prasukdavau kasetėje. Vėliau iš kažkur ant darbinio stalo atsirado Meridian kompaktas, kuriuo, neslėpsiu, piktnaudžiaudavau dažnai ir ne vietoje. Dar po kelių metų lygiai taip pat atsitiktinai cd grotuve užsiliko kažkieno Since Then.
…Būna juk, pamatai kuklų skelbimėlį, kukliai kviečiantį dar šiandien nesikarti, o ateiti ir padūkti kaip nedūkai šimtą metų. Šikart taip atsitiko su funk reanimatoriais Lietuvoje, BITĖMIS… prieš vakarą dar gerai nusilaksčiusi paskui futbolo kamuolį, reliai suabejojau, ar užteks dvasinės ir fizinės stiprybės priimti dozę fanko.
Taip išėjo, kad drum’n’bass herojus Technical Itch į Lietuvą važiavo daugiau nei tris mėnesius. Čia dar nieko, sako, į Latviją jis važiavo jau kokius 5-6 kartus :) Vilniuje jis sugebėjo atsidurti iš antrojo bandymo – vienas geriausių (ypač turint omenyje jo amžių) LT šokių muzikos promoter’ių Astralas po nepasirodymo “Intro” klube vis dėlto privertė pagroti Vilniaus (ir ne tik) melomanams.
Stebėtinai ilgai elektro keliauja į Lietuvą. Net keista kaip toks dėkingas stilius (“senovinis” new wave kvapas ir modernūs sąskambiai turėtų pritraukti tiek vyresnius, tiek jaunesnius party animals + nepamirškim didžiulio punky apsirengimo įvairovės potencialo) nesuvilioja nei atlikėjų, nei klubų “meno vadovų”, nei muzikos mylėtojų. Žodžiu, nors ir madinga, ir stilinga, bet šokam toliau pagal house ir progressive.