Ilgi ketvirtadienio vakarai “Bravo” klube man pasidarė jau tradiciniais ir nors į daugelį “Talentų Fabriko” koncertų galėjau užeiti nemokamai, kiekvieną kartą pirkau bilietą, kad gaučiau savo “pilietinę“ teisę basuoti.
Viskas taip paprasta – šeštadienį susikrauni kuprinikę, šmaukšt į autobusą, sumoki 13 litų ir 3 valandas skrieji nuzulintais pavasariniais keliais per Paberžę, Giedraičius, Molėtus ir Alantą lietuvių literatūros klasikų lizdo link.
Šeštadienio popietė Klaipėdoje. Jau tampantis tradicija žygis į žuvų turgų. Po linksmo derėjimosi su pardavėjomis įsimetu į maišelį porą kilogramų puikios žuvies – stintos. Pakvimpa agurkais. Pakeliui namo aplenkiu žmogelį su bajanu ant peties. Jis jau šiandien savo programą baigė.
Arba 45 minutės tingaus sekmadienio
“Mmmmmmmmmm…” numykiau pagalvojęs apie kažką savaitgališko, susiedamas šeštadienio vakarą ir “Boogie Woogie”. Mintyse staigiai susisintetino tik daug “kliošuotų” pižonų, nepatenkintų žvilgsnių ir neaišku kokią muziką. Tačiau prie viso to pridėjęs žinomąjį y – Laurio Lee ir Dr. Pepės patikimumą, padalinęs viską iš nežinomojo x – Sunsets>Rises, bei padauginęs iš naujojo nevisai pažinto z – MiniMe, nusprendžiau nepraleisti progos pavėpsoti į taip naujai išrėktą ir išskelbtą brendą.