Niekada nesu buvusi Paryžiaus Kavinėje, nors iš draugų esu girdėjusi, jog sekmadieniais ten vyksta labai smagūs vakarėliai. Todėl šį kartą pasiryžau apsilankyti. Ir, panašu kad neapsišoviau.
Prieš kiek – mėnesį? – nepriklausomi redakcijai artimi šaltiniai užverčia mane slaptais info-majakais, kad Wilno kavinėj už upės įvyks ir atsitiks įvykis vardu Vario Burnų 10th anniversary, magiška intriga mano reporterio instinktams palinksminti. Ne, mes negalim, mes persiplėšiam ir pamirštam, mes pamišę įklimpstam kaimyniniame tolimame tūse.
Sekmadienio pavakare, kaip įprasta, pradedi galvoti apie patį baisiausią dalyką gyvenime – pirmadienio rytą, ir jauti lengvą susierzinimą. Atminty iškyla Delfi apklausos “Kuri savaitės diena jums sunkiausia?” rezultatai: pirmadienis, 54 procentai balsavusiųjų, ir tai dar labiau erzina. Erzina erzina erzina. Gerai, kad šį sekmadienį savijauta dar leidžia išlipt iš lovos ir nukeverzot iki Čano.
Žinia, kad į Vilnių atvyksta maištingos gitaros herojai NEW MODEL ARMY (tiksliau šios grupės frontmenas Justinas Sullivanas su dviem likimo draugais) mus pasiekė paslaptingai – galima sakyti sugedusio telefono principu, kaip tatai vykdavo vaikystėje. Prieš savaitę buvo gandas, o penktadienį iš koncerto organizatoriaus Dovydo gavome ir el. laiškelį, kuris patvirtino džiugius nuogąstavimus.
Šis flashbackas bus ilgokas, nes norisi ne tik aprašyti koncertą, bet ir ištransliuoti keletą platesnių pastebėjimų, kadangi renginys buvo labai simptomatiškas.