Valandą prieš supranti, kad bijai eiti, pradedi save įtikinėt, kad verta, ir kad gal daugiau to gyvenime nebepamatysi, nors kas ten žino, taksi suvoki, kad apsirengei ne taip, nes ten viduje tavęs laukia begalybė “mexx”, “versace” ir “dolce&gabanna” etikečių, prie įėjimo nepamatai žmonių ir pradedi galvoti, kad kažkas ne taip.
Šaltas šaltas vakaras, šaltas šaltas vėjas. O vidinis balsas sako – pasilik namie. Nu jau ne! Penktadienis juk, o aš busiu ne aš jei praleisiu vakarą prie TV. Tuščiom siaurom gatvytėm šliaužiu technikos bibliotekos link. Visas dešimt minučių kelio šneku su savim, bandydama nekreipt dėmesį į vėją ir šąlantį užpakalį.
2002 11 22. Miestas barikadose, gatvės pilnos kariūnų, su automatais ir metro ilgumo antenomis, policijos pareigūnai budriomis akimis seka potencialius antiglobalistus, pacifistus, žaliuosius, pederastus (© Orbita. Šventieji) ir t.t. Nejučiomis nubrauki 11 metų šydą – galima rasti panašumų… Nors ir gan su nemažais trukdžiais, bet prie Žaltvykslės “naitklabo”, kur turėjo vykti senokai reklamuotas Householic tusas ‘From dusk till down”, pavyko prisikasti pačiu laiku.
Sakoma, kad provincialų cinizmui nėra ribų. Sakoma, kad apatija užkrečiama (plg. žiovulys = viena popsoviausių jos formų). Net žinant, kad vakarėlių nelepinamoje Klaipėdoje kažkas kažkur vyksta, reikia sukaupti visą turimą stiprybę ir NUEITI… (kenčiant nesvietiškas pagirias po vakarykščių balių kuriame nors konspiraciniame bute, patiltėje, statistinių klaipėdiečių bemaž nelankomoje arklidėje, kur ramiai krikščioniškai netenkama sąmonės ir sveikatos visam savaitgaliui…).
20:00.PJbaras. barmenai “išvalo” barą nuo žmonių, portugalas cj vega baigia kramsnoti jazzo picą, pasideda vinilų keisą ir įsitraukia savo Mac’ą. Pasijungia prie senuko “ecler’o” pulto ir pradeda kažką “burti”:) Eina geras deephausas.