2002 11 22. Miestas barikadose, gatvės pilnos kariūnų, su automatais ir metro ilgumo antenomis, policijos pareigūnai budriomis akimis seka potencialius antiglobalistus, pacifistus, žaliuosius, pederastus (© Orbita. Šventieji) ir t.t. Nejučiomis nubrauki 11 metų šydą – galima rasti panašumų… Nors ir gan su nemažais trukdžiais, bet prie Žaltvykslės “naitklabo”, kur turėjo vykti senokai reklamuotas Householic tusas ‘From dusk till down”, pavyko prisikasti pačiu laiku.
Boogaloo. Kuo toliau, tuo daugiau kontraversiškų nuomonių sulaukiantis reiškinys, nepaisant to, gyvuojantis jau aštuonis metus. Ir, kaip nebūtų pikta kažkam, visai sėkmingai. Penktadienį po skambiu pavadinimu ‘8 years anniversary’ skambiai pižoniškame bare rinktinei ir nevisai publikai buvo pravestas šokių muzikos vakarėlis.
Kad Vilnius – sostinė, man tapo aišku kažkur 1984 metais, kai palikęs ramybei pajūrį, atsivilkau čia stoti į savo gyvenimo pirmąją klasę. Tuomet, žinot, nebuvo nei house, nei techno, nei narkotikų, jei tikėti viena liaudies deputate, netgi sekso. Parduotuvėje visąlaik būdavo tik vienos rūšies pienas, dvi rūšys sūrio, ir vargo bau niekas nematė.
Ne, aš viską žinau. Aš eisiu. Gal nevisai dabar, gal truputį vėliau. Visas suplukęs ir užknistas lūžtančios sranos 3310, bandau suderėti su sėbrais susitikimo vietą, tačiau man sekasi sunkiai. Gal todėl G atsirandu gerokai po pusiaunakčio, su geru kiekiu alkoholio skrandyje ir ne ka mažesniu džiaugsmu akyse bei viltimi ausyse.
7-8 tūkstančiai žmonių, kilometrinės automobilių eilės, amžiaus diapazonas nuo 1 iki 80 metų, visiškas bbd ant visko, milijonai oranžinių palapinių, šlapimu bei išmatomis dvokiančios pelkės, lig padurkų užklimpę bmsai ir tojotos, kalnapilis po tris, visaliaudinis šašlų rijimas, penki bio-tualetai ant visos masės, pikta it širšė sekmadieninė saulė, fejerverkai penktadienį, nieko nebesugebanti arina, iki vėmimo užknisę OK, trumpokokas saulės kliošas, danijos jamaikietis su didele šypsena, nevykę, juoką keliantys konkursai, tas pats didžėj vytenio kombinezonas (klausyk, bachūras, yra ir kitų rubų šiaip), kas penkis metrus stovintys blatni džipai su blatnomis rusiškomis dainomis, pusiau tikri dar bręstantys hipsteriai, mistinė žuvienė, fainulkos mentukai, futbolas krepšinis tinklinis, iki neįmanomos temperatūros įkaitęs paplūdimio smėlis, naujausios bikini mados, totali tolerancija ir pagarba aplinkiniams, nepriklausomai nuo pazžiūrų, amžiaus ir geolokacijos, tūlas pilietis, liūdnomis akimis nuklydęs į sentimentus pirmiesiems ‘bliuzams’ varniuose, ilgas kelias namo ir… jau beprasidedantis kitų metų laukimas. toks štai mano akimis atrodė šiūmetinis varnių bliuzas. esmė galbūt ne muzikoje, o pačiame sambūryje, ir tame taip vudstokiškame laisvės jausme, tūnačiame ex-hipio širdyje…