Prieš atgamindamas prieš pusvalandį skaitmeninėje erdvėje dingusius (“nepasitikėk niekuo”) pastebėjimus apie šį renginį, užsidedu naujausią Mogwai darbą “Mr.Beast”. Kalbant šiuolaikinės muzikos stilių apibrėžimais, tai turi mažai ką bendro, tačiau tai kas yra “kažkur anapus”… kitoks intensyvumas, bet panaši bendra garsų visuma, nusinešanti į su savim.
Kai šeštadienio rytą atsiverti naująją Lietuvos žiniasklaidos viltį „L.T“, kai renginių puslapyje išvysti mėlyno korpuso gitarą, strėlytė ties kuria nuveda į Lietuvos žemėlapyje pažymėtą Utenos miestą, kai perskaitai, kad čia griaudės ketvirtasis (!) „Požeminis metalo griausmas“, savaitgalis suplanuojamas akimirksniu. 7.45 ryto mes jau sėdime siūbuojančiame mikriuke ir lekiame į sielos, kokteilio „Baikeris“ ir metalo miestą.
…Išsišiepęs dramenbeiso vergas tarė „eime“ ir išvydęs jo akyse atsispindintį šviežio kraujo troškimą, aš pasidaviau 3×4 provokacijai. Mes klajojome žaliuojančiais Vilniaus kloniais, betoninėmis pievomis ir apšnerkštomis Neries pakrantėmis, o mūsų gyvybines funkcijas palaikė „Statoilo“ submarinai (tie, kur popieriuje) ir vasarai artėjant sąmoksliškai atpigęs Utenos „žalias“.
“Eurorock” seminaras, tiksliau vizitas Duisburge pas vokiečių gitaros meistrą Peter Bursche, turi labai senas tradicijas… Pirmą kartą į šį mainymosi grupės nariais tūsą grupė BOVY vyko dar 1993 metais…. Tada į Vokietiją (tranzu:) teisę nuvykti turėjo “Blogiausių grupių fesivalio” laureatai, tai vykdavo… Paskui festivalio neliko, tada vykdavo belekas… Bet laikai vėl pasikeitė ir suskambo gitaros.
James Zabiela – joks ne anglas ir ne lenkas. Jis grynakraujis lietuvis. Būdamas keturiolikos, Jamesas aka „vardą sugalvok pats“ turėjo palikti Lietuvos žemę – žiaurioji šeima, kurią visu gražumu galite pamatyti tinklapyje www.zabiela.lt, išvarė trečią brolelį kvailelį į pasaulį laimės ieškoti, nes pastarojo šeimos verslas visiškai neviliojo.