Nuo Nepriklausomybės atkūrimo iki 2016 m. nusižudė apie 35 tūkst. Lietuvos gyventojų. Manoma, kad vienai savižudybei tenka iki 20 mėginimų, tad per minėtą laikotarpį mėginti nusižudyti galėjo šimtai tūkstančių mūsų visuomenės narių. Mėginimas nusižudyti, lyginant su bendrąja populiacija, didina tolesnę savižudybės riziką šimtus kartų, o padidėjusi suicidinė rizika išlieka daugiau nei 20 metų po bandymo nusižudyti.
Pastaruoju metu mes vis dažniau susiduriame su tuo, kad visai neseniai garbintos įžymybės, žvaigždės, žinomi žmonės pasirodo esą seksualiniai priekabiautojai ar garsiai pareiškia kažką nepriderančio prie jų glamūrinio spindesio. Per pasaulį nuvilnijo seksualinio priekabiavimo skandalų banga, o Lietuvoje aistras sukėlė viešųjų ryšių specialistės Rūtos Vanagaitės vieši pasisakymai, paskui – ir kaltinimai, mesti režisieriui Šarūnui Bartui.
JE LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTEI D. GRYBAUSKAITEI LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRUI PIRMININKUI S. SKVERNELIUI LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRUI E. MISIŪNUI Kopijos: Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos direktorei E. Gudzinskaitei; visuomenės informavimo priemonėms ATVIRAS LAIŠKAS 2017 m. gruodžio 19 […]
Apie netikras naujienas arba fake news jau esu rašęs. Ir štai po kurio laiko nusprendžiau, kad dėl kai kurių dalykų suklydau. Nors dėl daugumos dalykų, kuriuos tada parašiau, mano nuomonė nepasikeitė, po kurio laiko man pasirodė, kad, apskritai paėmus, fake […]
Žaliojo tilto skulptūrinės aistros, Neries pakrantės vamzdžių estetinė drama, Lukiškių aikštės memorialinis serialas, Kauno bienalės paminklų kritika mus ir vėl verčia grįžti prie atminties įprasminimo temos. Kokį vaidmenį menas šiandien atlieka viešosiose erdvėse? Ar mums vis dar būtinas simbolių reprezentavimas? Kokiu pagrindu kuriame atmintį?