Ruošdamiesi nuplėšti celofanus nuo naujausio Hunter Thompsono leidimo lietuvių kalba („Fear and Loathing…“), trakštelkime kaklą į praėjusį – „Romo dienoraštį“.
NEPASTEBĖTI RAŠYTOJAI UŽ TRIS KAPEIKAS. Galvojau, kaip čia ryškiau pavadinus recenziją apie Šaltenį. Pirmasis variantas – „Visi nepastebėti rašytojai“. Iš tiesų Saulius priklauso tai kategorijai kūrėjų, apie kuriuos dažniausiai TIK mokomės mokykloje. Kaip Sigitas P. (Tas pats, kurio Šlepikas prisiekinėja […]
O kas čia dabar? Knygos pavadinimas, kuris atrodė kaip visų paaugliškų jausmų vakarėlis, staiga pavirsta (korporacinio) ūkio muilo opera, pastatyta ne iš Sebastiano ir Chulijos mecosopranų, o iš kažkokio Kristiano ir jo trijų „Rollexų“: darbinio, pramoginio ir skirtojo sporto klubui?
Šią knygą aš – prisipažįstu – nusipirkau ne Vilniaus Knygų mugėje, kaip pridera padoriam pižonui, bet supermarkete. Mano žvairą akį dar labiau į šoną nuo normalių knygų patraukė spalvingas knygos viršelis (visi komplimentai Panevėžio leidyklai Magilė). Jei toks būtų buvęs paskutinio PIENO LAZERIŲ albumo viršelis, jie būtų pardavę daug daugiau kopijų.
Roboto tėvas, Isaac Asimov, kaitaliodamas tai gyvenamą vietą [Russia –America] , tai profesiją [biochemist- writer], šeštam dešimtmetį pagaliau apsisprendė ir tapo full-writer’iu , sci-fi kalviu ir visais kitais dvasinį susijaudinimą keliančiais rašytojų apibūdinimais. Žmonės sako, kad dar nuogas bėgiodamas, Isakas pamėgo science fiction ,o vėliau ūgtelėjo ir publikavo vietinėj parduotuvėj savo cyber kūrybą .