Knygos
Kristupas Sabolius “Bloga knyga”
JIS – vienas žurnalo „Pravda“ įkūrėjų, Oskaro Koršunovo teatro konsultantas, teatro festivalio „Sirenos“ atstovas spaudai, VU Filosofijos fakulteto doktorantas ir dėstytojas, Lietuvos televizijos bendradarbis, vertėjas ir ir ir! Devyni amatai – dešimtas badas? Ne, dešimtas bad… tpfu, darbas – knyga.
Saulius Šaltenis “Kalės vaikai”
Kol knygynuose visi šnabždasi „Kas naujo? Kas naujo?“, kviečiu grįžti į praeitį, į 1972-1988 metus, kai buvo rašomas romanas, o recenzentė dar tik ruošėsi savo reinkarnacijai į lietuvių žemę, neatsitiktinai aprašytą ir Šaltenio romane. Jeigu jo knyga patenka į rankas, skaitymui geriausia išjungti serialus, ZIP FMir kitokius buitinius, garsiai rėkiančius, reiškinius, nes jeigu praleisi bent vieną žodį, po kelių eilučių praleisi prasmę, akimis bėgs raidės, o protas vėluos iš paskos.
Leonidas Donskis “Taip, bet…”
Amžinai pirmakursis istorikas Skirma Leonidą pravardžiuoja negražiai… O gal būtent dėl to Skirma štai jau pakeitė tris universitetus ir antriems metams apsistojo VU istorijos fakulteto pirmame kurse. Gal būtent dėl to, kad Skirma, skirtingai nei Leonidas, domisi tik istorija ir kontekstualiu humoru, o psichologijos, anglų kalbos ir t.t. egzaminų dažnai net neina laikyti.
Žygintas Pečiulis „Iki ir po televizijos“
Pradėdamas šią recenziją tiesiog turiu prisipažinti, kad Pečas, kaip mes jį švelniai pravardžiuojame, man dėsto TV žurnalistiką. Taip, jis mane muštruoja, kad taisyklingai sėdėčiau prieš kamerą ir į ją kalbėčiau, kad neregzčiau štai tokių ilgų sakinių kalbėdamas masinei auditorijai ir taip toliau.
Gytis Norvilas „Skėrių pusryčiai“
Jei atvirai, tai aš tik laukiu, kol ateis kas nors iš JŲ, ar kitų, ir įdės bent menkiausią atplaišą pastangų – komunikacijai su „mase“. Nors tai galima pritaikyti ne vien užsihermetizavusiai poezijai, bet ir šiuolaikiniam menui apskritai, – nepaliaujamą pasitikėjimą jos autentiškumu ir nekvestionuojamumu bei „diskusiją“, kas gi toji tikroji poezija, galėtų pertraukti bent vienas spindulys požiūrio, kur ir auditorija (kita nei menotyrininkai, broliai kūrėjai ir suokalbininkai ar šiaip visokios Nadios, kurios vis tiek anksčiau ar vėliau pratransliuos ir savo bandymą į kokį rašyk.lt) ką nors reikštų.