Knygos
Michael Ferber “Literatūros simbolių žodynas“
Iš pirmo žvilgsnio šis foliantas atrodo padėsiąs susigaudyti, ką ir kaip suprasti literatūroj. Pirmas nusivylimas: po skambiausia vėliava „literatūra“ čia maloniai subrukama tik „etaloninė“, „klasikinė“ (pradedant Biblija ir antikiniais egzemplioriais), žodžiu, TIKROJI rašliava, kurią galima apibendrinti atsakančiai pabrandinto, rūsy glotniai padulkėjusio brito nuojauta – Šekspyras pavaro, o po jo nors ir tvanas. Maždaug apytiksliai šitaip čia ir atsiskaitoma.
G. Grajauskas „Erezija“
Baltos lankos, 2005
Adam Thirlwell “Politika”
Adam Thirlwell “Politika” Tyto alba, 2004 Priekabesnei/-iam apžvalgų skaitytojai/-ui gali išsivystyti patologiškas klausimas, kurių velnių vėl žvelgti į tokią seną knygą. Juk jos pardavimų atmintis siekia dar 2004-uosius.
Bruno K. Öijer „Kol nuodai veikia“
Apostrofa, 2004
Knygų lentynų knibždesys, Nauji metai
Dieve mano, dieve didžėjau, vėl, jau vasaris, kai būna tas knygų lietus pačiame pūgos „minus dvidešimt celsijaus“ vidury, pačiuose prašmatniuosiuose „Litexpo“ rūmuose, kurie išbarstyti su visais savo paviljonais nepaaiškinamoje neįžengiamoje Vilniaus miškų aplink Lazdynus-ar-tai-Karoliniškes, o gal Gerąją Viltį, glūdumoj. Knygų lietus rūstus ir rūgštus, jis graužia mūsų akis, nuo popierių ir kompo klavišų įdiržusias rankas, knisasi po kišenes ir pinigines, traukdamas iš ten neįtikėtinas gausybes vertybinių popierių, kurių tiek nė nežinojai turįs.