Va žiūriu į tai, kas dedasi aplinkui ir džiaugiuosi. Žmonės vis dėlto kažką veikia, kažką daro ir padaro. Vis dėl to gal suveikė tas amžinas priekaištas visiems nepatenkintiems kitų darbais – “Nepatinka – neik, nori geriau – padaryk”? Veiklos daug. Ir ne tik susijusios su tais reiškiniais ir dalykais, kuriuos aprašo ORE.
Ir ką jūs apie tai galvojate :)))??
Maža to, kad tenka klampot po sniegą iki kelių, atsikasinėt mašiną po kiekvieno ilgesnio pastovėjimo prie šviesoforo, dar ir tas naujų metų optimizmas kažkur giliai sniege pakastas. Ar ne tiesa? Na, nežinau, gal čia dėl praėjusių metų dar gerai matomų atšvaitų, ilgos nakties ir trumpos dienos, bet panašu, kad kiti metai nieko gero nežada.
Žinot, ko pasigendu pastaruoju metu? Minties aiškumo ir paprastumo. Atrodo, žmonės jau nebegali pasakyt, parašyt ko nors aiškiai ir konkrečiai. Atrodo, kad pagrindinis visų rašančiųjų ir kalbančiųjų tikslas – savo istorijoms, komentarams ar šiaip pablevyzgojimams suteikti kuo sudėtingesnę lingvistinę formą. Išmokstame daugybę žodžių ir būtinai tuo pasigiriame, ar ne?
Neseniai viename interneto portale perskaičiau Lietuvoje atlikto studentų tyrimo rezultatus. Pasirodo, panašus skaičius studentų ir studenčių nori bendrauti tiesiogiai, akis į akį ir SMS žinučių pagalba. Tokių yra apie trečdalis. Tiesa, maždaug vienas iš dvidešimt bendrauti nenori visai.