Šią vasarą į Vilnių ir Kauną atvyksta pasaulinės klasės, viena žymiausių Lotynų Amerikos grupė „Chico Trujillo“ iš Čilės. Šios grupės kūriniai skamba kone kiekviename linksmame susibūrime, didžiausiose arenose ir tūkstantinėse salėse. „Chico Trujillo“ yra praminti scenos chuliganais, kadangi žaismingai ir dažnai su humoru jungia klasikinę cumbia, bolero, regio, Lotynų Amerikos, balkanų muziką ir šis ypatingai žavus kokteilis patinka visų kartų klausytojams.
Tiems, kurie vidurvasarį leido Latvijos pajūrio miestelyje Salacgryva, vakarai bėgo intensyviau, muzikaliau ir pozityviau. Jubiliejinis “Positivus” festivalis miestelį okupavo jau 10-ąjį kartą – ši gimtadienio šventė neapsiėjo be staigmenų (ir gerų, ir nelabai). Patraukę į festivalį dėl tokių headliner‘ių kaip M83, Iggy Pop, Hot Chip, Years & Years, Air, Grimes, jame tuo pačiu ieškojome ir naujo alternatyvaus skambesio, kurio išties netrūko mažesnėse renginio scenose.
Elektroninės muzikos, menų ir alternatyvaus gyvenimo būdo festivalis „Yaga Gathering“ šiais metais žiūrovus pradžiugins dar didesniu gyvų grupių pasirodymų skaičiumi. Dienos programų metu festivalio dalyviai turės galimybę pašėlti su „Olive Tree Dance“, „Gonsofus“, „Upsiring Tree“, ir, žinoma, išvysti labiausiai laukiamą festivalio pasirodymą, kurį surengs „Banco de Gaia“ su savo programa „Last Train to Lhasa“.
„Vilniaus festivaliai“ džiaugiasi galėdami pranešti, jog šių metų rudenį elektronikos gerbėjai pagaliau turės galimybę tapti ilgai laukto pasirodymo liudininkais: viena paslaptingiausių elektroninės muzikos grupių „Autechre“ pirmą kartą atvyksta į Lietuvą ir lapkričio 11 d., penktadienį, surengs savo pasirodymą Vilniuje. Garsiosios […]
Antroji Paryžiaus džiazo festivalio dalis nebuvo tokia džiaugsminga kaip pirmoji. Vos spėjome apraudoti prancūzų rinktinės pralaimėjimą Europos futbolo čempionate (bent mano kaimynai paryžiečiai jį dramatiškai įvardino kaip fin du monde – pasaulio pabaigą), minint Bastilijos dieną Nicoje įvykdytas kruvinas išpuolis. Pamažu, po sausį įvykdytų teroristinių atakų atsigaunantys prancūzai vėl pateko į uždarą baimės ratą: atidėti masiniai renginiai, suaktyvėjo nacionalistinės grupės, itin aršiai reaguota į neadekvačius politikų, skatinančių „susigyventi su terorizmo idėja“, pasisakymus… Norėjosi kuo greičiau pabėgti nuo šios įtampos, bent mintimis nusikelti toli toli, vėl pajusti gyvenimo džiaugsmą.