Straipsniai
Metas pasirinkti geriausią vasaros festivalį (II dalis)
Po pirmosios dalies vis labiau ir labiau sąžinę graužė priekaištai, kad reikėtų pridėti tą ar aną margaspalvį karavaną. Vienas po kito gulė nepaminėti festivaliai, mirgėdami savo programomis-pramogomis, spraudėsi, brukosi, kišosi ir sukrito į antrąją šios vasaros festivalių gido dalį. Per tą laiką taip ir neįtikino renginiai, neturintys savo veido, taip pat nesužavėjo ir festivaliai, kuriuose šviečia prigesusios žvaigždės: Shaggy (iš pranešimo spaudai: “Shaggy buvo nominuotas Grammy net 5 kartus ir laimėjęs šį apdovanojimą už geriausią reggae albumą „Boombastic“, bet juk tai buvo prieš… 18 metų), Clawfinger (jau prieš 4 metus a.a. “B2G” šitie švedai atrodė …senoviškai) ar dar blogiau Hadouken! (galėtų skambėti iš prakutusio šaltuko audinės) – visiška šikna, ką ir komunikuoja vieno festo plakatai.
“Be stogo” – menas netradicinėse erdvėse
Prieš mėnesį turėjau kelias laisvas valandas Kaune. Pasivaikščiojęs po Žaliakalnį ir aplankęs a.a. klubo “Terra X” likučius, nusprendžiau nusileisti Kauko laiptais. Keli užkalbinti praeiviai pasiūlė nusileisti funikulieriumi, tačiau, įjungus regimąją atmintį, radau Kauko laiptus. Truputį apleistus, bet spinduliuojančius tam tikra nostalgija.
Martin Wall. Nuo Jeruzalės iki San Francisko.
Muzikantas, poetas ir keliautojas Martynas Valius, Martin Wall arba Martin‘as Wall‘as. Trys vardai viename, neblogai, nedaug kam taip pasiseka. Manau, kuo daugiau vardų, tuo mylimesnis yra žmogus, visi susigalvoja kaip savaip jį pavadinti. Štai, visų mylimas miestas Jeruzalė turi net 70 vardų: Dovydo miestas, Aukso mietas, Teisingumo oazė ir daug kitų.
Metas pasirinkti geriausią vasaros festivalį (I dalis)
Festivalių sezonas jau taip arti, kad beveik užuodi žiemą pamirštą miegmaišio ir palapinės kvapą. Tačiau aplink tiek daug puikių tūsų, kad sprendimas, į kurį važiuoti, dažniausiai yra pats sudėtingiausias. Pažvelkime, kas vyks tėvynės ir apylinkių kloniuose bei slėniuose. Pamirškim tokius gigantus kaip “Roskilde”, “Glastonbury”, “Benicassim”, “Sonar” ar jau neblogai pažįstamą “Heineken Opener” ir atkreipkime dėmesį į truputį kuklesnius, bet ne mažiaus įdomius festivalius.
“Sha:TRI:Ah”: lietuviškas post-kultūros ženklas
Jau kurį laiką interneto erdvėje ir klubuose šmėkščioja mįslingas “Sha: TRI :Ah” arba “:SHA:▽:AH:” pavadinimas. Atrodė, kad unikalus “Dropdead” festivalis, prieš kelis metus vykęs Vilniuje, nepaliko jokių pėdsakų. Kartu su renginio pabaiga iš miesto gatvių dingo itin spalvinga ir žanro prasme pakankamai laisvamaniška jo publika.