O, taip! Mūsų herojus Keith iš tiesų yra didis garsų informacijos apdorotojas. Jis nenori priklausyti masei ir būti paprastu, nesipriešinančiu vartotoju. O kaip tokius atpažinti? Iš baltų iPodinių laidų, kyšančių iš ausų? Lieka tik vienintelė išeitis: Keith turi ir privalo pasigaminti iPodą pats.
Pusryčius užsisakai telefonu, nors galėtum išsirinkti tą skrudintą batoną su pienu bei ir on-line parduotuvės meniu. El. paštu išsiunti laišką su prisegtu naktiniu darbu į anoniminį biurą, tarkim, Varšuvoje, arba Kanadoje, kur dabar pavakarys ir visi seniai bučiuoja savo šunis, rėkia ant nusikalusių žmonų.
“Recording Industry Association of America” ir “National Music Publishers’ Association” susitarė su internetine muzikos ir kitokių failų mainų sistema “Audiogalaxy.com”, kad ši nutrauks asociacijų nuomone įstatymus pažeidžiančią veiklą ir nebeleis savo vartotojams nemokamai internetu keistis muzikinėmis ir kitomis bylomis.
Apranga – vienas tų dalykų, kuris Jobso pasaulyje pastovesnis nei pats pastovumas. Kai lauke šilta, jis visuomet atvyks į darbą apsimovęs šortukus. Kitomis dienomis jis dėvi savo mėgstamiausius Levi’s džinsus ir vienus iš tūkstančio juodų marškinėlių aukšta apykakle, kuriuos pažįstamas dizaineris sukūrė jam prieš daugybę metų.
Nors esu sofkutės bulvė ir mėgstu dažnai gurkšnodamas alų ir pūsdamas dūmus stebėti kvapą gniaužiantį televizijos pasaulį, vis dėlto ir aš dabar turiu šansą išgyventi. Ne tik tas nuobodus asketas sportininkas.