Temos
Lėta araabiškos muzikos magija
Naujos kartos muzikos kūrėjas iš JAV AraabMuzik menų fabrike “Loftas” susitiko su savo tėvynainiu Slow Magic – tokio dueto dar nematė nei vienas vakarėlis pasaulyje. Pagal Slow Magic muziką galima ir visą naktį šokti, ir užsiimti joga. Tai lėta magija, kurios klausydamasis neri į kosmosą, o jau ten greitis – reliatyvus dalykas.
Skylėnas Rokas Radzevičius apie dramaturgiją, maratoną, roką ir kitus miraklius
1995 metais scenografė, dailininkė ir režisierė Vega Vaičiūnaitė (1962–2004) subūrė aplinkos teatrą “Miraklis”, kurio muzikiniai reginiai su milžiniškomis lėlėmis šešerius metus vykdavo netradicinėse Vilniaus senamiesčio erdvėse. Nors šis teatras gyvavo palyginti trumpai, jį iki šiol daugelis mena kaip ypatingą reiškinį: rengiami proginiai […]
“Elektronakties” vaizdai
Vilniaus šiuolaikinio meno centre įvyko pirmą kartą rengiama „Elektronaktis“. Pagrindiniu nakties akcentu tapo gyvą audiovizualinį pasirodymą surengęs britų elektronikos duetas Plaid, atrodę truputį naiviai senstelėję šiandienos kontekste. „Elektronakties“ dėmesio centre – gyvai atliekama elektronika, kurios Lietuvoje labai trūksta. Žinomi diskžokėjai Lietuvą aplanko vos ne […]
Aktorius T.Rinkūnas: valdžios marionetės ir gyvos sąskaitos
Aktoriui Tomui Rinkūnui dar nėra trisdešimties, o jam jau priklauso pagrindiniu Lietuvos teatriniu apdovanojimu laikomas Auksinis scenos kryžius už geriausią nepagrindinį vaidmenį. Su pačiu Tomu ir kalbamės apie niekada nesibaigiančią aktorinę brandą, kuriamą vaidmenį įkvėpiančius dalykus, ryšį tarp šiandieninio teatro ir žiūrovo, valdžią ir jų tampomas marionetes, teatrinius apdovanojimus ir, žinoma, apie spalio 25-26 dienomis OKT/Vilniaus miesto teatre vėl rodomą spektaklį „Julijus Cezaris“, kuriame aktoriaus sukurtas Kasijaus vaidmuo ir atnešė kryžių.
Vilnius Jazz 2013 – žaidimas Europos kontrastais
Jau 26–ąjį kartą įsibėgėjusį rudenį sveikino eksperimentinio džiazo festivalis “Vilnius Jazz 2013”. Šiemet organizatoriai nusprendė neatsilikti nuo politinių realijų ir, išskyrus kelias JAV atlikėjų „intervencijas“, visą dėmesį skirti būtent Europos džiazo naujokams bei virtuozams pristatyti. Kaip toks pasirinkimas paveikė festivalio koncepciją ir ar Europos pėstininkų eksperimentų užteko šių metų muzikiniam kontrastų žaidimui?