Pastarasias tris dienas gyvenome absoliučioje tamsoje (tiesiogine prasme), nes elektros nėra (pikti liežuviai plaka, kad taip perrinktasis prezidentas keršija Kampalai, kuri tradiciškai, kaip ir priimta sostinei, balsavo prieš jį), be to, prasidėjo lietingasis sezonas, tai net Pietų Kryžiaus danguje nebematyti. Todėl slankiojame tamsoje su žvakėmis kaip kokie atsiskyrę nuo ordino viduramžių vienuoliai.
„Skrendu virš pastatų stikliniais stogais besimėgaudamas nuostabiais vaizdais, kol staiga pamatau milžinišką robotą, besimosikuojantį raudonomis rankomis. Leidžiuosi žemyn link jo ir nustebęs makaluojuosi aplinkui. Tai vienas iš Second Life gyventojų, kuris robotu tapti panorėjo pats. „Juk būti robotu daug smagiau nei kokia eiline žmogysta.“ Galbūt.
DR. GREEN susikūrė ir pradėjo groti lygiai prieš dešimt metų. Hm, man įdomu prisiminti, ką tuo metu veikiau aš. Nešiojau treningą su Liūtuko Simbos atvaizdu (iš Walt Disney pasakos “Liūtas Karalius“), džiaugiausi pirmaisiais savo gyvenime gautais kliošais, klausiau “Laisvosios bangos“ transliuojamo tikro roko, važinėjausi nuo sovietmečio užsilikusiu žaliu dviračiu.
Kol visame Lietuvos progressive muzikos pasaulyje pagrindinė naujiena yra saulelės patekėjimas, pagalbon pasitelkus Mathew Dekay ir Luis Paris, į mus drąsiai ir visai nekukliai kreipėsi duetas CCCP (Justin Xata ir Art G), prašydami išsakyti nuomonę apie jų debiutinę plokštelę. Ir ko gi čia kuklintis, kai pasigirti išties yra kuo…
Ir skubu atsakyti – akiratį praplėsti ir išgirsti, iš ko susideda mus supantis pasaulis dar niekam nepakenkė. Juoba kad visi mėgsta pasaulio pamatyti ir, SVARBIAUSIA, pažinti: įvertinti tai, ką turime patys bei pasimokyti iš kitų.