Londono Rytai visada buvo gyva bendruomenė. Į jį suplaukdavo pabėgėliai iš viso pasaulio, atsiveždavo naujų idėjų ir kurdavo verslo, meno ir kūrybos bendrijas. Pradžioje čia atvyko protestantai hugenotai, pabėgę nuo persekiojimų Šiaurės Prancūzijoje, paskui žydai pabėgę nuo progromų Rytų Europoje ir nacių rėžimo.
Kai rankose laikai magistro diplomą, darosi labai liūdna. Jautiesi kaip koks Liudas Vasaris, išmestas iš amžinojo poilsio sodų – kunigų seminarijos. Už lango beprotiška vakaro kaitra, ir birželio mėnesio Kauno Joninių tyla. Dar po mėnesio čia atvažiuos minia “Liverpool” fanų. O kol kas vėjas tik blaško liepžiedžiu ar ką ten kai eini per Rotušės aikštę į Adomo Jakšto gatvę.
THE WHITE STRIPES Rygoje? Klausimas neatrodo laužtas iš piršto: dryžuoti roko minimalistai išgyvena gražiausius karjeros metus, o tuo ne visuomet gali pasigirti garsenybės, pastaruoju metu ypač aktyviai lankančios mūsų kaimynus. Latvija nusipelnė kompensacijos: po to, kai savo koncertus Baltijos šalyse atšaukė škotai FRANZ FERDINAND, būtų sunku įsivaizduoti geresnius vaistus situacijai išgydyti.
Krikščionis radikalas, PETA ir „Greenpeace“ aktyvistas, absoliutus veganas ir abstinentas. Plikis pacifistas, bibliotekininko išvaizdą ir sceninį nicką paveldėjęs iš garsiausio savo protėvio – amerikiečių literatūros klasiko Herman Melville. Miegamojo kompozitorius, iki šiol gyventi trukdęs gal tik kokiam Eminemui, nors… Žodis controversy, tapęs baltaodžio nigerio asmenybės deklaracija, Richard Melville Hall įvaizdžiui tinka nė kiek nemažiau.
„Ore“ vyr. redaktorius iškilmingai įteikia man bilietą į „Prodigy“ koncertą ir susigraudinęs peržegnoja mane. Išeinu linkstančiais keliais lyg Dantė Aligjeris. Iš pažiūros ramus vasaros vakaras. Kvepia šviežiu pienu ir mėšlu. Telkšo kūdra laukdama, kol į ją kas nuburbuliuos. Aikštelėje šalia automobilių stovi traktorius.