Temos
Vasarvidžio Joninės Lietuvoje
Įkopki Žvilgsniu į artimiausią smilgą ar – strykt – užšok, užskrisk žybt jau ir ten – ant viršūnės pačios aukščiausios smilgos pačios lanksčiausios smilgos vėjy palinkusios. Vėjo siūbuojamos, išsilaikyt nebandyk, žemė tai tolsta tai staiga priartėja, slysta po kojom liaunutė smilga. Siūruoja vilnija svaiginančiai teka aukštyn ir žemyn sykiu.
Ragana@Valiukiškės (II dalis)
Vėl beveik visą savaitę paslaptingą pievelę prie Neries netoli Kernavės gaubia nenutylantis trance traukinukas. Užvestas penktadienį prieš vidurnaktį, jis stuksėjo visą laiką be pertraukų… Vėl “Ragana”!
Žmogus, kurio ten nebuvo (The Man Who Wasn’t There)
Oi, prakeikti broliai Coenai. Kai atrodo, kad, kritikijos džiaugsmui, jie sumals šūdą su šiek tiek prailgstančia savo naujojo filmo įžangą, padūkę meistrai įlašina tavo apsnūdusioms akims stebuklingų koeniškų lašų ir tu maldauji, kad tik filmas nesibaigtų ir tau nereikėtų baigti kelionės po sepia nuspalvintą Ameriką.
Italų kalba pradedantiesiems (Italiensk for begyndere)
Kol amerikiečius vis dar pykina rankoje laikoma kamera nupaveiksluoti vaizdai, nes yra baisiai neįprasti, europiečiai, priešingai, jau persivalgė dogmų ir “rankiniai” filmai nieko nestebina ir vis mažiau domina. “Idiotai” buvo drąsu, “Šventė” – įdomu, “Mifunės giesmė” jau kvepėjo kinu, kuriam gaila skirti daug dėmesio, o “Karalius gyvas” buvo paprasčiausiai nuobodus.
Panikos kambarys (Panic Room)
Būtent Davidas Fincheris yra kaltas dėl poros geriausių 90-ųjų filmų. “Septyni” ir “Kovos klubas” smarkiai kilstelėjo atlikimo, intrigos ir įtampos išlaikymo kine karteles. Taip smarkiai, kad naujasis režisiriaus darbas yra pralošęs dar prieš prasidedant pirmiesiems titrams. Bet! Titrai, kokius kažin ar esi matęs, ir visa kita, nors ir smarkiai suholivudinta, vis gi nepaslepia Fincherio gebėjimo kurti jam būdingo “oro virpėjimo” trilerius.