Panašu, kad po tiek metų SPIRITUALIZED įkūrėjas ir įkvepėjas Jasonas Pierce’as jau atrado save. Naujausiame interviu savo gerbėjams “spiritualized.com” jis sako, kad dabar jis jau gali “dokumentuoti tai ką daro”, nes naujieji jo kolegos yra puikūs muzikantai.
Mes pagiringi, apkvaitę nuo siauros autobuso erdvės ir praktiškai nė kiek nenumigę, negalime nustygti vietoje. Pavasariniai lenkų festivaliai, bent jau “Metalmania” turi vieną labai blogą dalyką – jie trunka vieną dieną, ir prasidėję pirmą valandą dienos, turėtų baigtis prieš vidurnaktį. Tokiu pavasarišku oru vėl keliauti į uždarą erdvę? Juokaujaute?
Automatique Records startas. Aišku, šis naujokas nevietinis. Pirmasis patiekalas, anot jų, – naujo skonio elektronika. Gal ir skanu, bet visiems įtikti bus sunku – rep’o liekanomis ir abstrakčios elektronikos išlydžiais besisvaidantys UKO, 2-step seksualumu ir paranojiškais veblenimais traškančios KONSORTEN meno imitacijos, James’o Bondo temą dramatizuojantys MUM, ar dub’o ir semplomanijos užlietais keliais slidinėti mokantys SOFA SURFERS labiau asocijuojasi su apleistomis ir tamsiomis Saksonijos (Vokietijos dalis) sidabro kasyklomis, negu su pažadėtais “fine electronic biscuits”.
Komercinę Honda reklamą apgaubęs įrašas, kurio pagrindas – lengvas penkiasdešimtųjų ir šešiasdešimtųjų bossanovos ir jazz’o mišinys, pagardintas (o gal pagadintas…) moderniomis Bebel Gilberto nuotaikomis, braškančiomis tarškančiomis brazilietiško ir itališko lounge būgnų tiradomis, nenuglaistytomis gyvos muzikos improvizacijomis ir veržliais, bet neišsišokančiais moteriškais balsais.
Kankinančiai monotoniškos ir lėkštos šokių (?) muzikos kratinys, pagamintas pagal standartinius sausus receptus, pritaikytus prie daugumos standartų ir apribotus siauro leidybinės kompanijos akiračio. Nesvarbu, kad prie jo padirbėjo (?) pop-house panelė Smokin’ Jo, vasarą miklinusi pirštus pelninguose Ibizos klubuose ir paplūdimiuose.