GREEN klubo gimtadienis ir laidotuvės

Per tris metus legendiniame (anot “Vilnius in Your Pocket”) “Green” klube suspėjo pagroti Danijos, Rusijos, Prancūzijos, Latvijos, beveik visi įdomesni Lietuvos DJ-ėjai, daugybė įvairios muzikos grupių iš Suomijos, Estijos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Olandijos, JAV. Be muzikos čia galėjai pažaisti tenisą, stalo futbolą, pašokinėti ant batuto, pavalgyti vegan maisto “valgykloje”, įsigyti underground scenos įrašų ir atributikos, pasirausti nedidelėje alt. spaudos bibliotekoje. Entuziazmas ir noras kažką padaryti sukūrė tikrą kultūros centrą, kuriame jau kurį laiką lankėsi draugiška ir spalvinga 150-200 žmonių bendruomenė. Tai buvo visiškai nepriklausomas ir niekieno neremiamas klubas. Įrodymas, kad Lietuvos punk bendruomenė nuėjo jau labai toli nuo pradinio “panko” įvaizdžio.

Gerai žinomo Vilniuje pastato rūsys jau SUKNISTUS TRIS METUS buvo Vilniaus skafunkrastapunk grupės DR. GREEN repeticijų vieta bei pamažu tapo ir absoliutiškai geriausiu (nes vieninteliu pastoviu ir nuosekliai ide-a-logišku) nekomerciniu klubu Lietuvos sostinėje.

Todėl šį kartą su minimalia reklama susirinko virš 300 žmonių. Jubiliejinį vakarą pagardino gandas: pastatą NUPIRKO BL”№ NUPIRKO. “Kazino irrviskas niekonebebus” – todėl gimtadienis lyg ir sutapo su šokiais ant klubo karsto… Todėl atrodė, kad į jį susirinko visi, kurie Vilniuje buvo, yra ar bus pankais. Na, jei ne visi – tai jau karštai pakankamai.

Sunkią, perpildytą atmosferą puošė nauji grupės TORO BRAVO šūksniai. Joje dabar groja naujas gitaristas Stavaris (iš grupės VRR), todėl šios griežto pankroko iš Antakalnio grupės muzikoje atsirado kažin kokių THE FALL elementų, kurie minėtam žmogui yra įaugę į kraują. Nepaisant to, puikiai girdėjosi “Oioi Viskas Tvarkoj”, su puikia nuotaika – kažkieno pabaiga yra kažin kieno pradžia.

Vėliau į sceną (tiesa, scenos čia kaip ir nėra – tik nedidelis pakilimas viename rūsio kampe) pakilo grupė BOMBIŠKA. Tai yra grupių> NENORMA ir LIPNŪS MACHARADŽOS PIRŠTAI (arba, jei norite – TURBINOS ar VONIA) lydinys – nusimetę kailinius apdarus, sublizgo ryškiai raudonais drabužiais. Triukšmingos, kiek chaotiškos balbaladės liejosi per ausis. Viena vertus, tai viena iš energingiausių besiplaikstančių grupių ant Lietuvos, kita vertus – nežinia, kokia daina yra singlas, viskas taip plyštančiai chaotiška. Tikra Padėkos Dienos dovana – kaip koks išvirtas vėžys! Išvirtas vėžys – gerai ar blogai? Neaišku!

Vakarą užbaigė DR. GREEN. Kaip žinia, tai grupė, stilistiškai, savo muzikos atidirbimu, ska ir roko nuojatomis, viskuo -> lyg ir jau turinti pakeisti BIX (beje pastarieji iki šiol groja studentų šventėse, tuo tarpu kai “Grynai” groja – visai kaip kadaise “Byksai” – beveik tik sau, draugų šventėse ir užsienyje). Tačiau “Biksų” bosistai ir gitaristai buvo kažin kokie juodai apsirengę komercinę ir narcizinę uoslę turėję vyrukai, o vokalistas – tikras post-Šveikas komercinę uoslę turėjusių bosistų įkurtose televizijos laidose. Tuo tarpu DR. GREEN yra “atsidavę požemiui” – atrodo kitaip, elgiasi kitaip. Egzotiška jų bosisto povyza skęsta dredų džiunglėse, gitaristas – nebejaunas vyras su stilizuota skiautere ir lopais su komunistų simbolika numargintais drabužiais, vokalistas – vėl kažin kokie raudoni “polo” marškinėliai, bakenbardai ir Prancūzijos revoliucijos verta kairumo propaganda. DR. GREEN plaka energija, kurios didelę dalį sudaro naujos, visai ne komercine muzika, o paranojišku ska ir pankroku nusodrintos dainos: “Purvas”, “Dr.Guillotine”, “Speed”, “Ruda Laisvė” ir panašiai. Jos kol kas dar nėra išleistos, todėl jei jos pasirodys mūsų eteryje, turėtų nustebinti. Tuo brandžiu atsiribojimu bei energija, kurios taip trūksta šiame sukežusiame pasaulyje. Pasaulyje, kuriame pastatai sukiūžta ir sugriūna, nors ir vadinasi “Kabliais”, “klubais” ar kaip tik nori.

Pabaigai Domas ir kompanija groja senas dainas – dar iš pirmojo DR. GREEN albumo “Ska’n’go” žinomas dainas “Mano Mirę Draugai” (apie išdavystes požemio scenos atžvilgiu), “Savanoriškoje Krašto Apsaugoje Tarnauti Atsisakau” (apie nenorą išduoti idealų ir tarnauti Lietuvos kariuomenėje) ir “Jūra” (tiesiog populiarus gabalas, apie kojas nešančias per pliažą).

Šokiai ant karstų tęsiasi iki pat paryčių. Vienus veidus prie baro keičia kiti. Daugiau nei 20 dėžių alaus kaip nebūta… Žmonės palieka pastatą turbūt net nesuvokdami, kad tai jau viskas…