2002 April
Jazzland. Ateities džiazo karta
Turbūt sėkmingiausi bandymai apjungti džiazo improvizacijas su elektroniniais ir šokių ritmais vyksta Europoje, ir tą jau drįsta pripažinti net patys Amerikos džiazo kritikai. Norvego Bugge Wesseltoft įkurta leidybinė firma Jazzland yra šios veiklos židinys. Vos per penkerius metus ši Oslo muzikos salelė tapo reiškiniu, plačiai atmerkusiu akis visai Europai. Į ateitį orientuota muzikos strategija ir drąsūs garsai tapo pokyčius nešančiu vėju, kurio neįmanoma ignoruoti. “Naujausia džiazo karta”, “Ar tai naujo džiazo tūkstantmečio pradžia?” – stebėjosi Europos laikraščių antraštės.
“Kunigunda Lunar Fest” ieško ekstravagantiškų vedėjų
Balandžio 26-28 Vilniuje įvyksiančio gotikinės kultūros festivalio “Kunigunda Lunar Fest” organizatoriai paskelbė renginio vedėjų konkursą. Būsimi pretendentai tapti festivalio vedėju turėtų būti įsimenančios išvaizdos, geros dikcijos, savito humoro jausmo, taip pat kažkiek domėtis gotikine kultūra. Norintieji išbandyti jėgas šiame konkurse, iki balandžio 23 dienos adresu kunigundalunar@delfi.lt prašomi atsiųsti savo trumpą prisistatymą bei nuotrauką.
Engine 54 – Tribute
Engine 54 buvo pirmasis variklis, nuriedėjęs nuo Jamaikos sostinės Kingstono iki Montegobėjaus. Taip pat užtikrintai ir lengvai pulsuoja ir grupės kūryba. 1993-aisiais pradėjęs Berlyno kolektyvas šiemet pristato savo antrąjį albumą – 13 puikių rocksteady (gal paprasčiau tiesiog steady-ska?) hitų. Grupė atidavė pagarbą savo mėgstamam stiliui ir pergrojo 1960-70 laikotarpio Jamaikos muzikos perlus.
Skaos – Breaking The Curfew – live
“Buenos noches Granada! Como esa? Are you ready for some ska flavour from Alemania-barbaria? Welcome Skaos!” – rėkia bičiukas fone kalant smagiam dramenbeisui ir prasideda…
Vienos garsiausių Vokietijos (ir Europos) ska-core grupių naujausias albumas – 17 geriausių Skaos gabalų, įrašytų pernai turo po Europą metu + computer literate žmogėnai gali pasižiūrėti gabalo “Too Late” videoklipą.
Kino pavasaris 2002
Šiemet viskas buvo kaip paprastai. Pakankamai gausiai apgultas kino teatras (tiesa, tryniausi tik prie “Lietuvos” ir jos filialo su aštuoniasdešimt aštuoniomis sėdimomis vietomis, ir apie “Skalvijos” šturmą tegaliu tik spėlioti), masė naujų jaunų žiūrovų (prieš tai buvusi karta, paprastai, jau atsikanda praėjusio festivalio ), kelintus metus iš eilės konferansjė vaidmeniu spekuliuojanti Dalia Michelevičiūtė (su vėžį varančiais – “laba dieną, visiems gausiai susirinkusiems… “ ir “geros peržiūros”), tradiciniai nusivylimai (teko matyti planuojamą festivalio programą – graži vizija) ir siurprizai (pvz. vakuminio rock’n’roll’o klasikas Stavaris žiūrintis Francoiso Truffaut retrospektyvą).