Orbital: truputis žodžių garsams

Jei kas paklaustų, kas yra Orbital, pasimuistyčiau ir kiek abejodamas nutęsčiau – nežinau… Nes vien toks klausimas išmuštų iš vėžių ir gerokai sutrikdytų. Tiesa, jie šiuo metu gerokai aptilę ir galbūt ne tokie ryškūs ir aktyvūs kaip prieš keletą metų, tačiau jei manote, kad Orbital mirė – esate neteisūs. Lapkričio 14tą kino teatruose turi pasirodyti Marcus Adams filmas Octane, kurio garso takelio autoriai – Orbital broliai Phil’as ir Paul’as Hartnolai, o štai Phill’as, įnirtingai tęsiantis dj karjerą, šį šeštadienį pasirodo klube Gravity.

Orbital drąsiai galima vadinti britų acid house kalviais, turėjusiais (ir, ko gero, turinčiais) didžiulę įtaką visam house judėjimui tiek Britų salyne, tiek už jo ribų. Išleidę šešis albumus, porą rinkinių bei keletą garso takelių, apie 20 singlų ir EP, nesuskaičiuojamą galybę remixų, sudalyvavę bene 50tyje kompiliacijų, surengę ne vieną stulbinantį pasirodymą Europoje ir Amerikose. Negana to, jie intensyviai tęsia darbus, ir vadina tai didžiausiu gyvenimo žaidimu, kuris turi vieną skirtumą, kuris tai skiria nuo kompiuterinių žaidimų: perėjus vieną lygį, visąlaik atsiranda dar keletas, kuriuos reikės pereiti. Ir jame nėra pabaigos.

Keletas ištraukų iš Phill’o interviu.

“Nereikia įsivaizduoti, jog kuriančiam muziką privalu turėti 48 kanalų šaltinį ir 48 tūkstančius laisvų pinigų. Užtenka namų ir kompo juose. Ir ne tokio, kuriuo galėtum kontroliuoti “Audrą Dykumoje (JAV karinė operacija Irake 1991-aisiais). Mes niekada nebūtume pasiekę to, ką turime, jei visa tai, ką mes darome, kainuotu milžiniškus pinigus. Pvz, įrašinėjant pirmąjį mūsų singlą “Chime”, Paul’as dirbo picerijoje, o aš – statybose. Mes naudojomės ta technika, kurią buvome sukaupę per keletą metų, ir šis singlas tikrai nebūtų pasiekęs Top20, jei būtų kainavęs pusę karalystės. Elektroninė muzika – kaip garažinis pankrokas: naudojiesi tuo, ką turi, tam kad gautum tai, ko nori. Paprasta.

Mes tikrai neįsivaizdavome, kad kada nors grosime Glastonburyje ar remixuosime Madoną. Mes tiesiog norėjome kuri muziką, kuri skambėtų kaip detroit techno, ir netgi dabar, praėjus penkiolikai metų, išleidus krūvą albumų, pagrindiniai mūsų darbo principai ir idėja liko nepakitę.”

“Mes niekada sąmoningai negalvojome apie kažkokias kryptis mūsų muzikoje. Muzika, kurią mes kuriame – tai mūsų gyvenimo atspindys, viso to, kas mus supa, kas atsitinka mūsų nuotaikoms. Tarkim, įrašinėjant In-Sides, mirė keletas mūsų draugų, prie albumo dirbome mažame tamsokame kambarėlyje, į kurį nepatekdavo dienos šviesa – ir tai jaučiasi albume. Jei atvirai – mes kuriame muziką pirmiausia sau, kas šiaip yra ne itin dažnai sutinkamas reiškinys. Ir labai smagu, kad yra žmonių, kuriems tai patinka.

Galbūt sudėtinga būtų mūsų kūrinius vadinti kompozicijomis, tačiau tai arčiausias pagal prasmę žodis, tinkantis apibūdinti šį reiškinį. Aš netgi nevadinčiau savęs muzikantu, tiesą sakant. Aš, tarkim, negaliu atsisėsti prie pianino ir sudrožti keletą iš kojų verčiančių gabalų, kaip kad galėtų kas nors su įspūdinga muzikanto karjera. Taigi tai daugiau šioks toks statybininko darbas – tu dėlioji, konstruoji… “

Geriausiai Orbital turėtumėte žinoti iš jų nemaraus albumo Snivilisation bei singlo, skirto filmui The Saint tokiu pačiu pavadinimu. Taip pat, jei domitės Madonna kūryba, turėtumėte būti girdėję “Bedtime Story” remixą, prie kurio taip pat dirbo ir Marius DeVries su Bjork.

O realiausia, kad Orbital jūs žinote iš tos nutrintos žaliai melsvos kasetės nusitrynusiu pavadinimu, kelis kartus susuktos, sutrūkinėjusios ir vėl suklijuotos… Ar iš tų mp3, kuriuos siuntėtės gūdžiais 1997aisiais iš visur, kur jų buvo… Ar iš to “gabalo”, kurio pavadinimą bandėte sužinoti kelis kartus skambindami į radijo stotį ir televizijas…