New Orleans – pavadinimas pretenzingas. Nežinau, kokia pirminė šio pavadinimo idėja, tačiau spėju, tai turėtu reikšti ir simbolizuoti tą hedonizmo dvasią, kuria New Orleanas skleidė praeito amžiaus pradžioje, tiesą sakant, ir nūdiena šio miesto ne ką ramesnė. Galbūt pats klubas šiek tiek mažiau prabangus, nei virš jo esantis kazino, tačiau šiokių tokių “mažorinių” elementų netrūksta.
Priėjus prie durų, apėmė tuštumos nuojauta, o šūdas, pagalvojau, vėl nesigavo… Vos neišsidrėbiau ant slidžių laiptų (ė, smėlio!), paskui vos neišsidrėbiau prie slenksčio ir dar vėliau vos neišsidrėbiau koridoriuje (kažkodėl kiekvieną kartą besilankant Gravity, koridorius man vaidina itin svarbią reikšmę) – išilgai tunelio beprotišku ritmu žaibavo spec. lemputės, nuo kurių tučtuojau praradau orientaciją erdvėje ir porą kartų bumbtelėjau sienon.
Jei kas paklaustų, kas yra Orbital, pasimuistyčiau ir kiek abejodamas nutęsčiau – nežinau… Nes vien toks klausimas išmuštų iš vėžių ir gerokai sutrikdytų. Tiesa, jie šiuo metu gerokai aptilę ir galbūt ne tokie ryškūs ir aktyvūs kaip prieš keletą metų, tačiau jei manote, kad Orbital mirė – esate neteisūs.
Išgirdęs iš Gravity ‘kreatyvo’ Rick’o apie Cliffy vizitą, truputį nusistebėjau pasiryžimu vietinę publiką lepinti bhangra vakarėliu, juolab paskutinis šios muzikos propaguotojo Punjabi MC’s vizitas (skirtas kur kas platesnei auditorijai ir visai ne klube) baigėsi visiška nesėkme, tiesa, nulemta ne kokybės ar organizacinių veiksnių, o elementariausio lietaus, tą smagų rugpjūčio šeštadienį sužlugdžiusio ne vieną stambiabiudžetį renginį.