Susirinko visi nuo septynmečio vaiko iki nėščios moters. Rūkė ir gesino cigaretes ant medinių CK grindų, kai žemi virpino kulnus, stabdė širdį ir drebino krūtis paminkštintose liemenėlėse. Arba ėjo lauk spaudydami dulkes iš plaučių arba plaukų po vakarykštės komandiruotės. O kitą rytą pasakojo savo draugams ir bendradarbiams bei meilužiams, kaip neva kiekvienas gali atrasti savyje glūdintį orkestrą.
Garantuoju, nežinodami, kas groja, daugelis jūsų tikrai pagalvotų, kad tai – grupė iš užsienio. Vilniečiai savo albumą įrašė Varšuvos studijoje “Serakos”, kuri specializuojasi sunkios muzikos produkcija. Ar tai, kad šis įrašas yra beveik be nacionalinio/regioninio identiteto yra gerai ar blogai, spręsti tau.
…Ką aš galėjau iki to lemtingojo ketvirtadienio vakaro pasakyti apie ŽALVARINĮ? Kad groja folkroką?.. Na, taip. Buvau girdėjusi. Kalbant. Dar buvau girdėjusi iškraipytą „Alaus dainos“ versiją, kurią plėšdavo įvairios kompanijos įvairiose alkostadijose. Ir viskas. Na, dar tai, jog grupės būgnininkas įsigijo naują instrumentą. Gandai, kaip žinia, greitai sklinda.
Vėlyvą penktadienio vakarą rūpestingai blizginu firminius tarpukario batelius, apdairiai nušvilptus iš Teatro ir kino muziejaus nuolatinės ekspozicijos. Mano uoslę pasiekė pažįstamas kvapas – ant Vilniaus požemių viryklės jau užkaistas prėsko gyvenimo katiliukas. Išslenku į gatvę, ir katiliukas suburbuliuoja linksmiau, o į dangų pakyla žvaigždinių anyžių debesis.
Šokių muzikos leidinys iDJ skelbia didžiausią Didžiojoje Britanijoje kada nors vykusį didžėjų šou. Pasaulyje gerai žinomas “Wembley” kompleksas bus pertvarkytas į dvi erdves, kuriuose birželio 3-4 dienomis susigrums žymiausi didžėjai. Be to, lankytojai turės galimybę išmokti technikos gudrybių iš savo […]