Boris Dlugosch @ Gravity

Never enough, just never enough… Kažkodėl man skamba galvoje visuomet, kada išgirstu Dlugosho vardą. Iki šio didžiausio jo hito penktadienio naktį buvo labai labai toli, bet labai labai gerai.

Groozdas be abejo buvo neinformuotas, ką gros vakaro svetelis, o ko gero nelabai tuo ir domėjosi, tad visiškai ne į temą sugrojo savo tradicinį disco funky house setuką su jau gerokai pabodusiais gabalais, bet šį kartą jam dar atleisime. Už praeities pasiekimus :)

Borisas tuo tarpu čiumpa jautuką už ragų ar kokių kitų ataugų ir kala tiesiai į ausytes, širdelę ir kojeles patį šviežiausią ir energingiausią electro – nesupratau, kur ten reikėjo įžvelgti tą jo žadėtąjį rokelį, bet buvo gerai ir be jo. Aišku, nelabai apsidžiaugiau išgirdęs Gwen Stefani, kurios ir per „European Hit Radio“ galiu pasiklausyti, o sekančią dieną atradau beveik visus jo grotus gabalus „Juno“ tope, bet BOOKA SHADE (atidžiai stebėk – vienas įdomiausių projektų šiuo metu) nuteikė labai maloniai, o Roman Flugel gale įsipaišė taip gražiai, kad beveik norėjau verkti – kodėl taip trumpaaaaai???

Groozdas bandė vaidinti, kad pagaliau susiprato („Can you touch me – yeah yeah yeah yeah“), bet aš jau buvau pakeliui namo – bijojau, kad nesugadintų puikaus vokietuko įspūdžio. Nepalaikykite manęs kokiu SCOOTER gerbėju, bet vokičiai žino, ką daro. Jeigu Ian Pooley neabejotinai YRA „Gravity“ herojus Nr. 1, tai Borisas bėga visai šalia jo su fantastišku sugebėjimu išvesti publiką iš proto. Ir nors seto gale aikštelė toli gražu nebuvo pilna, dedu didelį pliusą. Juk buvo linksma, ar ne?

Dėkojame kolegai sv_Welniazz uz foto. :)