Rocket Launched

Po visų elegantiškų, prabangių ir gal net kiek snobiškų vakarėlių ciklo šį savaitgalį nusprendžiau nuvykti ten, kur rinkosi labiausiai „nurautas“ Lietuvos jaunimėlis – piktosios Drum‘n‘bass šmėklos, niekada nepavargstantys Techno elfai ir įvairaus plauko „corikai“, kųrių klausoma muzika kalba už juos pačius.

Į mišką, kuriame ir vyko „Rocket Launched“ vakarėlis atvažiavau dar prieš dešimt. Kartu su manim traukia dar dešimtys reiverių – kas mašinomis, kas pėsčiomis. Pasiekiame vartus, prie kurių mus pasitinka plačiai besišypsantis renginio organizatorius ST, pažymintis mano ranką iškalbingu štampu : „This is Hardcore“. Dar kelios minutės pasivaikščiojimo ir aš jau prie bunkerio, kuriame šiandien žudysiu savo proto ląsteles.

Tik įžengus į bunkerį Nr.1, išgirstu apsaugos vyruko žodžius : „Tu pažiūrėk, kokie vaikai…“ Na, publikos amžiaus vidurkis vakaro pradžioje buvo išties 15-16 metų, todėl daug negalvojęs palieku saujelę šokančių ir grojantį DJ ReakZ‘ą – patraukiu link miškelio patikrinti draugo kuprinės turinio. Po patikrinimo grįžtu į vidų, kur groja jau kitas veikėjas – Drumm‘as. Žmonių jau padaugėję, o priekį okupavę ištikimi D‘n‘B fanai. Šiaip taip prasibraunu į priekį, kur randu šiltesnę vietelę ir keletą pažįstamų veidų.

Atmosfera kaista su kiekvienu gabalu, o aš apsidžiaugiu prie pulto išvydęs svečią iš Latvijos – Eric Chehov. Neblogai „sukaltas“ Techno setas, paįvairintas schranzu. Mano linksmybes nutraukia Blackbox‘as, darbo dienomis būnantis tiesiog fizikos mokytojas( !), o vakarais pavirstantis į speedcoro žvėrį. Daug negalvojęs, palieku ištikimiausius „speedcorikus“ su juo, nes speedcoro niekada nelaikiau muzika, tik garsų maišalyne. Išėjęs į lauką susiduriu su didžiausiomis vakarėlio problemomis – šalčiu, sėdimos vietos trūkumu ir troškuliu, kurio numalšint, deja, neturiu kuo, o čia dar tas speedcore

Turbūt niekada gyvenime taip nesidžiaugiau išgirdęs d‘n‘b garsus kaip tą penktadienį. Iškart lekiu patikrint, kas čia toks mane išgelbėjo – taip, tai Nervas. Tuo tarpu išsišiepę piktosios „Juodosios tumbačkos“ gerbėjai užleidžia vietas „laužytų ritmų“ gerbėjams. Aplink mane laisvai liejasi alkoholis, tiesa, kai kurie jaunieji „reiveriai“ susiduria su narkopriemonių poveikio sukeltomis pasekmėmis…Ypač žiauru tai, kad daugumai jų – dar tik vos per 15… Nervą keičia Androidas, o mano draugas man ištaria : „Na dabar tai atlaikyk, Antanai“. Taip, išties sunkus išbandymas mano ausim, pripratusiom, kad muzikos greitis nesiekia daugiau 140 bpm… Šiaip ne taip atlaikau tą 1,5 valandos su technomusic…Lauke darosi velniškai šalta ir kito pasirinkimo kaip šokti tiesiog nėra. Paskutines valandas praleidžiu klausydamas D‘n‘B (kas čia per line-up ?!), kurių metu didžiausią įspūdį palieka Strazdo MC sugebėjimai (minimalūs) ir linksmas DJ Bongo įvadas apie miško žvėrelius.

Tai ir buvo viskas. Laikas keliauti namo. Tik prašvitus suprantame, ką reiškia tas „This is Hardcore“ – kelnes galima išmest, batus šveist ne kartą ir ne du, o rankas plauti tenka su ūkiniu muilu…Bet visgi – buvo visai smagu…

P.S.už nuotraukas sakome ačiū to Sv_Welniazz