Jei mums būtų leista atverti grupės LAGAMINO TURINYS lagaminą, įdomu – koks turinys iš ten išvirstų? Oranžiniai sportbačiai, senelio švarkas, linksmai languotos kelnės? Taip, tai ska muzikantų atributika. Tačiau kas yra ta ska muzika? Kas tas “skankinimas”? Lietuvoje šios kultūros gijos pinasi daugiau nei dešimt metų.
Jei jums kada bus liūdna, būtinai nueikite į apleistą Kauno autobusų stotį, ir ten užsirūkykite. Tada jūs sutiksite neeilinį apsileidusį senį, kuris papasakos jums savo gyvenimo istoriją, kuri ir taps jūsų pirmojo romano “Šnabždesys” pagrindu. Netikite? Tik tada, kai perskaičiau būtent taip gimusį Vilio Normano darbą, supratau, kad nieko nesupratau.
Panašu, kad lietuvaičiai rimtai užsimojo padaryti savo gimtinę ne tik Pabalijo, bet ir visos Rytų bei Centrinės Europos kluberių sostine. Šios savaitės naujienos tiesiog pribloškia.
Taip jau išėjo, kad pažintį su “viena ryškiausių regiono alternatyvinio roko vilčių” – vilniečiais IR “ištaupiau” iki pat jų debiutinio albumo pristatymo vakarėlio. Tą vakarą pirmą kartą išgirdau juos gyvai. Iki tol maitinausi vien pažįstamų atsiliepimais: “kietai varo”, “techniškai groja”, “visai nieko” ir panašiai.
Pažintį su šia keistoka psichodeliškai groteskiška post-hipių grupe Vilnius pradėjo prieš 5 metus, kai dabar kariuomenei atiduotoje Šv.Ignoto bažnyčioje pirmą kartą savo “užvaražijimus” pasiuntė grupės įkūrėjai, “anglai vegetarai tremtyje” (t.y. Olandijoje) Edward Ka-Spel ir Phil Knight (Silverman). 2004-aisiais “rausvi taškai” vėl ėmė mirgėti ausyse – šįkart postsovietinio “baroko” šventovėje “Mulen Ruže”.