Voodoo session #4 vs Metro

Du visiškai skirtingi vakarai : Skirtingos vietos, skirtingi žmonės ir, kas svarbiausia, skirtinga muzika. Jau žinodamas, kad mano savaitgaliai skirsis vienas nuo kito kaip diena nuo nakties, nutariau, kad įdomu būtų vieną vakarėlį pateikti kito fone…

Epizodas I : Voodoo session
Vieta : Galaxy
Data : 2005 12 02
Žanras : Komedija
Režisieriai : Vytas Wirux‘as ir Vilius (Voodoo team)
Aktoriai : Happyendless, Robee, Element, Vytas Wirux‘as

Apie „Voodoo“ sužinojau dar vasarą. Į Vilnių giminaičių aplankyti atvykusi teta pasiskundė, kad kažkokie bedieviai Kernavės apylinkėse drumsčia šventą protėvių auros apgaubtą gamtos ramybę, o jų grojama muzika visiškai neprimena jos numyletinių Alekso Lemano ir Nijolės Tallat-Kelpšaitės atliekamų arijų. Nusprendžiau išsiaiškinti, kas tie nevidonai, siautėjantys Kernavėje. Paieškos ilgai netruko – čiupęs klaviatūrą, apklausiau keletą elektroninės muzikos megėjų ir sužinojau, kad tie nevidonai – tai du jauni vyrukai, prisidengę „Voodoo team“ vardu. Viskas tuo turbūt ir būtų pasibaigę, tačiau vaikinai su triukšmu grįžo – tiesiai į progresyvios muzikos megėjų širdį – „Galaxy“.

Prieš renginį organizatoriai grėsmingai žadėjo daug baltos spalvos ir jau senokai klubo lankytojų pamirštą dalyką – padorų face-control.. Ir jei pirmoji dalis buvo išpildyta tikrai neblogai, tai antroji taip ir liko tik žodžiai. Tik įžengus į „Galaxy“ nepąžistamas jaunuolis iškart paklausė, ar aš nežinąs iš kur KO NORS gauti, o nespėjus net nieko atsakyti, jaunuolis tęsė KO NORS medžioklę, prišokdamas tai prie vieno, tai prie kito, dar spėdamas filme „Matrica“ matytais judesiais išvengti į jį nusitaikiusio žaliojo lazerio spindulio. Kurį laiką patrypčiojęs susivokiu, kad kažko trūksta – taip, išties, nėra švilpukų skleidžiamų garsų ir lieku tuo labai patenkintas. Mintis apie švilpukus nutraukia įvykiai scenoje –

Šiek tiek arklius pabalnojusį DJ Robee keičia mano numylėtiniai HAPPYENDLESS. Kodėl numylėtiniai ? Nes kiekvieną kartą sugeba įvaryti man psichozę. Ir ne tik man. Ne išimtis ir „Voodoo session #4”. Šokėjai jų pasirodymo metu išties pavirsta čiabuviais ir atsiduoda šamanų Benua ir Alien skleidžiamais garsais. Nusprendęs, kad visa tai gali pakenekti mano kojų sąnariams, pasirenku saugesnį kampelį balkone ir stebiu, kaip ant žmonių galvų pabyra baltos spalvos konfeti. Šamanus keičia Element, bet aš vis dar negaliu atsigauti po HAPPYENDLESS.

Palengva slenka laikas ir žmonių vis mažėja. Po salę zujantis vienas vakarėlio organizatorių Vytas Wirux‘as nekantriai žvilgčioja į laikrodį, tuo lyg norėdamas parodyti Elementui, kad jau būtų pats laikas perduot estafetę…Pagaliau Vytas atsiduria scenoje ir be jokių įžangų pradeda „kapoti“, visiškai sutraiškydamas susirinkusiųjų galvas senais, tačiau puikiai pažįstamais „šmoteliais“, kaip pavyzdžiui, „Disco Evangelists – De Niro“. Žinoma, klaidų jis taip pat neišvengia – ir daro jų ,beje, nemažai…Vakarėlis gerokai užtrunka – sumušdamas iki tol buvusį „Galaxy“ trukmės rekordą, jis užsitęsia beveik iki septynių ryto.

Apskritai bendras vakarėlio vaizdas paliko neblogą įspūdį. Žinoma, tobulumui ribų nėra, o keletas vakarėlio detalių privertė labai smarkiai nusišypsoti, tačiau organizatoriams tikrai nuoširdžiai galima paspausti dešines. Beje, skleidžiami gandai, kad vienu iš „Voodoo“ vakarėlių ciklo svečiu bus jau n kartą į Lietuvą atvažiuosiantis lietuvaičių numylėtinis James Zabiela…

Epizodas II : Metro
Vieta : Intro
Data : 2005-12-09
Žanras : Siaubo
Režisieriai : Metro promo
Aktoriai : Kryptic Minds, Rok, Tonika, Derrick, Astralas, Red1, Partyzanai, Pranza ir daug kitų.

Vienas pažįstamas Lietuvos dramenbeiso kultūros atstovas apie „Metro“ man pradėjo pasakot maždaug liepos mėnesį. Gal dar anksčiau. Kiekvieną kartą, ištarus žodį „Metro“, jo akys keistai žybteldavo, o mano, lengvesnės muzikos megėjo, nugara perbėgdavo šiurpuliukai. „Metro“ atrodė lyg kokia satanistų sueiga, kurių kiekvienas jaunasis satanistas laukia lyg Šv.Kalėdų….

Šįkart kalėdos atėjo gruodžio devintą. Jau žingsniuojant žiemos šalčio užmigdyto Sereikiškių parko takeliais, vis ryškiau girdimas „bumbsėjimas“ lyg ir leidžia manyt, kad garso tikrai netruks. Atsidūręs „Intro“ iškart atsikratau striuke, palikdamas ją VIP salėje, kurioje oro temperatūra turbūt ne ką didesnė nei lauke… Įdomus VIP variantas…

Patenku į Electro salę ir akimirką pasijuntų lyg „TELE 2 pildyk“ koncerte Vingio parke, nes šalia stovintis jaunuolis godžiai kemša dešrainį, užgerdamas alumi iš plastmasinių stiklinių. Į realybę grąžina partyzanas Pussyshaver su savo girgždančiais ir džergžiančiais garsais. Susipažįstu su visaginiečiu, kuris man ilgai pasakoja savo atvykimo į Vilnių tikslą ir kelionės aplinkybes, lyg būtų šiuolaikinis Don Kichotas…

Ilgą laiką spėju tik įnirtingai linksėti galvą, kol galų gale pagiriu pašnekovą už ryžtą ir pasiaukojimą, bei patraukiu savais keliais į D‘n‘B salę, kurioje ukrainietė Tonika bando išjudinti tiesiogine prasme apšalusią publiką, o aš sužinau, kad abi vakaro žvaigždės, Rok ir Kryptic Minds, gros vienu metu… kadangi pasirenku Rok, tai duoklę dramenbeiso saėje atiduod iki jo pasirodymo ir lieku labai patenkintas – Red1 su savo soulfull nuteikia labai gerai, nuo jo nė kiek neatsilieka ir daug žiauriai „daužantis“ Astralas. Visgi nematoma ranka mane griebia ir tempia į Electro salę. Šiaip ne taip prasibrovęs pro prie baro įsikūrusius žmones ir aplenkęs keletą foteliuose patogiai įsitaisiūsių miegalių, išvystu JĮ.

Žmogų, kurį prisiminsiu išties ilgai.

Pikčiausias electro / techno kokteilis, priverčiantis orą gaudyt burna ir atsikvėpti leidžiantis tik trumpam. Muzika, Rok bei aplinkui esantys žmonės mano kaimynui sukelia viziją ir jis pradeda kažką sapalioti apie 1989 metus, jūreivį, vardu Rokas ir reivą Hamburgo uosto sandėliuose…

Mano dėmesį nuo pasakojimo atitraukia tik du maži, Kalėdų grinčus primenantys, berniukai, okupavę vietas prie vieno iš staliuko ir susiraukusiais veidais stebintys įvykius šokių aikštelėje. Kaimynas, išvydęs juos, teigia juos matęs ir tame Hamburgo sandėly 1989 metais. Tai sukelia juoko bangą, o mažieji grinčai, negailestingai smeigia žiaurius žvilgsnius į mus ir kažkur nušuoliuoja.

Laikas su Roc prabėga nepastebimai. Per visą jo grojimo laiką D‘n‘B salę aplankiau daug kartų, tačiau sutikto „dramerio“ ištarta frazė – „Taško juodai“ puikiai atitinka tai, kas ten vyksta… Po vieno tokio apsilankymo grįžęs atgal neberandu Rok ir nuliūdęs lipu laiptais į VIP salę pasiimti striukę, kurią, prabėgus dar šiek tiek laiko toje patalpoje, nuo fotelio tektų turbūt nugramdyti…

“Metro“ lieku patenkintas. Vien dėl Rok galima būtų „Metro promo“ komandai dėti didelį pliusą, o visi tie, kurie niurnėjo, kad „Metro“ be techno – ne „metro“, dabar gali griaužt nagus…