Atari “Sobieski uogos” @ Exit

“Exitas – geriausias klubas ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje” – iš įkarčio net spjaudydamasis bandė man prieš porą savaičių įteigti vienas Kauno „klubinėtojas“. Nuolankiai linktelėjęs, prižadėjau, kad būtinai tuo įsitikinsiu atsiradus pirmai progai. Ir ta proga atėjo visai nelauktai – nutariau mesti į šoną visus mokslus ir lėkti į Kauną, aplankyti neva tai geriausio klubo mūsų šalyje. Ar tikrai geriausio?
Na, kaip čia pasakius…

Kelionė į Kauną neprailgo – be didesnių bėdų atlaikyti 100 kilometrų ilgio pasivažinėjimą padėjo patiekalai iš „Makdonalso“, alus ir to paties A. Pappos setas, nežadėjęs tąvakar lengvo atsipūtimo “Exito“ šokių aikštelėje. Šiek tiek paklaidžioję po laikinąją sostinę, pagaliau randame pastatą Maironio gatvėje, pažymėtą devynioliktuoju numeriu ir iškart mauname vidun, kur mus sutinka „Galaxy“ matyti apsauginiai. Keistai žvilgteliu į laikrodį ir trukteliu pečiais. Trukteltumėte jais ir jūs mano vietoje, vilniečiai, nes ar atsimenate bent vieną „Atari Original“ Vilniuje, į kurį pusę dvylikos galima būtų patekti nesistumdant eilėje prie įėjimo? Aš kažkaip neatsimenu…

Atlikę visas reikiamas procedūras ir „atsižymėję“ prie baro bokalu alaus iškart puolėme dairytis po tą išgirtąjį ir beveik apdainuotąjį klubą „Exit“. Pirmas įspūdis – visiškai niūrus: vietos ne per daugiausiai (net neįsivaizduoju, kur ten galėtų sutilpti 1500 intensyviai judančių žmonių), lubos tiesiog spaudžia galvą, įpratusią prie aukštų „Galaxy“ skliautų, o bendras vaizdas primena kažkokį deformuotą Vilniaus klubų „Helios“, „Connect“ ir „New Orleans“ mišinį su daugiau garso ir geresne apšvietimo sistema.

Apsidairę po „Exitą“ ir atradę RnB salę, kurioje groja jaunuolis, beveik identiškas mūsų DJ Seziui (tik daug šviesesnės odos), suprantame, kad tai ne mums. Taigi neriame klausyti to, kas mums siūloma 4×4, šiuo atveju, Progressive salėje, kurioje – Ignas I.V, palengva tampantis Lietuvos šokių muzikos pasaulio pajuokos objektu. Pažvelgus į sąrašą didžėjų, kuriuos Igno ir „Atari“ komandos dėka, per pora pastarųjų metų pamatėme ir išgirdome Lietuvoje, galima susidaryt vaizdą, kad pasaulyje tėra tik keletas tikrų Progressive meistrų – Omid16, G-Pal su Anna Maria, Lexicon Avenue ir Anthony Pappa. Nieko prieš juos neturiu, tačiau galbūt karts nuo karto reiktų paįvairinti vakarėlius, Ignai? Dar galima būtų paklausti, kodėl tu, save tituluodamas geriausiu ir daugiausiai uždirbančiu didžėjumi Lietuvoje, groji tą patį per tą patį ir net taip nesugebi išvengti klaidų savo grojime, kurias paprastai daro tik besimokantys DJ mokyklose? Labai jau garsiai dundėjo „arkliai“ ir strigo CD… Ech, „Atari“ fronte vis dar nieko naujo…

Na, bet ne viskas tą vakarą buvo taip blogai. Su „Exit“ aplinka apsiprast ir jaukiai jaustis mums padėjo patys žmonės, buvę tą vakarą klube. Jie man pasirodė šiltesni, draugiškesni ir atlaidesni nei Vilniaus klubų lankytojai – net ir Kauno „šaltukai“, užlipus ant kojos, nepuola klykti „Eeee pacan“, o tiesiog šypteli. O jau Kauno panelių gražumas – žodžiais neapsakysi…
Anthony Pappa, žinoma, ne toks gražus, kaip kaunietė, tačiau džiaugsmo jis teikė ne ką mažiau. Žinant jo stilių, jis gal ir neparodė nieko ypatingo, ko būtume nematę ir negirdėję, tačiau didvyriškai ir profesionaliai atliko 5 valandas trukusią pareigą prie pulto, o net palikus „Exitą“ ir jau važiuojant namo, galvoje skambėjo „Lets get happy, lets get feel real good“…

Vietoj išvadų galima pasakyti – Vilnius kol kas tvirtai išlaiko savo, kaip progressive muzikos sostinės, vardą Lietuvoje. Kauniečiai gali pasakyti, kad pas juos nevyksta tiek renginių kiek pas mus, tačiau kokybė, kuri, šiuo atveju, yra svarbiausias vertinimo aspektas, Kauno „Exit“ niekuo nenustebino. Na, dar lieka „Global“ Klaipėdoje, kuris jau dabar yra tapęs mano klubinio turizmo kitu taikiniu…